VISUOMENĖ
2024.09.18.KAPINĖS IR MORALIZUOTOJŲ MORALĖ
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Amžinojo poilsio vieta visame pasaulyje yra laikoma šventa, ji saugoma ir gerbiama. Visai kitaip į kapines žiūrima ten, kur įžengė sovietų koja. Atsitiko du, vienas kitam prieštaraujantys, dalykai. Sovietų valdžia saviškius ėmė laidoti pačiame okupuotų miestų centre. Svarbiausiose jų aikštėse, ypač prieš bažnyčias. Tuo siekta įrodyti, jog tai nuo amžių amžinųjų jų teritorija (iskonno russkie zemli).Taip Vilniuje, pačiame centre, atsirado generolo Černiachovskio kapas, nes norėta jo vardu pavadinti ir Vilnių. Nuo invazinių kapų kentė Kaunas, Šiauliai, Palanga... Kita okupantų veiklos pusė buvo brutalus senųjų kapinių naikinimas. Ant buvusių kapinių atsirado Santuokų rūmai Vilniuje, išnyko žydų kapinės, dėl kurių tik dabar keliami vėjai, nors griaunant jas nė vienas tos tautos atstovas triukšmo nekėlė. Sunaikintos ir Kėdainių žydų kapinės. Tačiau baisiausias nusikaltimas buvo senųjų kėdainiečių kapinių likvidavimas. Jose buvo palaidotas ir mano dėdės Petro Kino (Peter Kin) tėvas. Dėdė pasakojo, kad protėviai į Kėdainius atvyko prieš tris šimtus metų... Kapinės buvo ypatingas istorijos objektas, galėjęs pritraukti tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Deja, nieko nebeliko... Kaip ir tų žydų kapinių, kurios kelis šimtmečius niekam nekliuvo. O štai Stary žydovski hrabitau Prahoje išliko. Kaip ir sinagoga. Išliko ten, kur nesiekė okupantų letenos. Kaip nemalonu būdavo lipti Tauro kalno laiptais, sumūrytais iš kapinių plokščių, ant kurių dar matėsi palaidotųjų vardai... Bet argi tik Vilniuje buvo taip tyčiojamasi iš mirusiųjų atminimo? Negaliu pamiršti pasibjaurėjimą kėlusio įspūdžio einat Eupatorijos gatve (Krymas), išgrįsta karaimų kapinių paminklų akmenimis. Be kita ko, labai nustebino vietos muziejuje sąžiningas teiginys, kad karaimai išliko tik Lietuvoje... O kaip mus kaltino visokio plauko okupantai nebūtais dalykais. Lietuva nuo amžių pasižymėjo itin aukšta pagarba kitoms tautoms, religijoms, garsėjo savo tolerancija. Ir ko jau ko, bet kapinių nelietė. Taigi „savų“ kapų diegimas netinkamose vietose ir istorinio atminimo naikinimas buvo tikra okupantų vizitinė kortelė. Mėgėjai moralizuoti ir mokyti kitus okupantai nesibodėjo kaip tik įmanydami demonstruoti ir vagies, iškrypėlio mentalitetą. Sunaikinę tūkstančius užgrobtų teritorijų kapų, paminklus jie naudojo ne tik gatvių grindiniui, pastatų pamatams, kelių skaldai, bet ir „saviškių“ „herojų“ įamžinimui. Nueinu į Palangos kapines ir čia pat dėmesį patraukia du prabangiomis marmuro plokštėmis dengti kapai. Nėra ant jų kryžių, tik penkiakampės. Įrašai kirilica. Abu jauni vyrai, kaip iškalta ant plokščių yra naikintuvų lakūnai (liotčiki istrebiteli). Abu žuvo „vykdydami užduotį“. „Pulko draugai“ be jokio vargo (ir be jokios sąžinės) „parūpino“ jiems tas brangias kapų plokštes sunaikindami svetimus kapus. Senus užrašus sunaikino, laisvose vietose iškalė savo tekstus. Bet plokščių kilmė liko įamžinta jas pagaminusių autorių ant briaunos iškaltuose įrašuose: Pigelikg Memel, A.Fecat, Kgsg.Pr. Panašių iš Karaliaučiaus, Klaipėdos ir kitų kapinių vogtų paminklų Vakarų Lietuvoje teko matyti ne vieną... Šiandien kai kas stebisi, kad Ukrainoje vagiami unitazai... O kuo jūs stebitės? Moralizuotojai moralės neturi. Jie yra girdėję, kad visus reikia mokyti moralės, nors patys apie ją nieko nėra girdėję. Kai tokie „istrebiteliai“ bombarduoja ligonines, vaikų darželius ir mokyklas, kai svarbiausiu taikiniu laiko kultūros palikimo objektus, nėra prasmės kalbėti apie nužmogėjusių žmonių žmoniškumą. Pakelės kryžiai ir koplytėlės išnyko ne šiaip sau. Viskas buvo sunaikinta ir viskas naikinama toliau sąmoningai. Okupantų moralizuotojų tikslas sunaikinti bet kokį praeities atminimą. Kapinėms, bažnyčioms, rūmams ir bet kokiems kultūros objektams jie jaučia zoologinę neapykantą. Tada galės įrodinėti, kad nieko niekada čia nėra buvę... Tai jie atnešė kultūrą, jie mus išmokė išlipti iš medžio ir vaikščioti dviem kojom... Kai kas tuo jau ir patikėjo. Pasidomėkite, kur dingo senosios, šimtmečius nekliuvusios, kapinės? Ar Vėlinių dieną ten kas nors dar uždega žvakelę ir pasako maldos žodžius: „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie“? Jų atilsį sudrumstė atėjūnai moralizuotojai, kuriems moralė tėra priedanga imperinei amoralumo politikai.
Atgal
