VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.09.11.IŠDAIGININKAI

Dr. Algirdas Kavaliauskas

Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys

Barbarizmas arba  svetimybė – žinynuose nurodoma kaip bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, jo  forma ar sintaksinė konstrukcija, atkartota iš kitos kalbos. Barbarizmai (jų yra įvairių) - dažnai taip vadinami bendrinėje kalboje, nepageidaujami svetimos kilmės žodžiai.  Kitaip sakant – barbarizmai nevartotini! Taip, bet kaip čia pasakius...

Po karo Lietuvos kaime buvo galima išgirsti ne tik apie vaikų zbitkus (polonizmas): kokį zbitką(išdaigą) iškrėsti – gal kam kaminą užkišti, užkimšti? Gal kam langą iškulti? Na, kad būtų panašiai, kaip karo zlastį(rusicizmas) patyrusių nukentėjėlių namai. Karo piktumą patyrė daug Lietuvos gyventojų. O per prabėgusius amžius daug zbitkųir zlasčiųnuo kaimynų patyrė Lietuva.

Visais laikais šalys gynė savo kalbą nuo barbarizmų. Sakysime, nuo IV a. kova su svetimybėmis prasideda ir lotynų kalboje. Netgi Viduramžiais buvo mokyklose mokyta vengtibarbarizmų.

Po Liublino unijos Lietuvoje valstybinės kalbos statusą turėjo tik lenkų kalba. Veržėsi polonizmai – kiek aplietuvinti lenkiški žodžiai, o po trečiojo Žečpospolitos padalijimo – kiti slavizmai, iš esmės rusicizmai. Anglicizmų, galicizmų (prancūzybių), germanizmų buvo nedaug.

2013 m. išleistoje „Kalbos patarimų“ knygoje surinkta daugiau kaip 800 žodžių-leksikos skolinių, netinkamų mūsų kalboje vartoti svetimybių. Atkreipsime dėmesį į vieną tokių žodžių – kaiminką, muzikos lydimą, plačiai skambėjusį Lietuvos padangėje. Taigi, lietuviško žodžio šaknies žodis nevartotinas, o visiškas slavizmas anūkas-vnukas yra tinkamas vartoti!

Kalbininkai paaiškina, kad žodis anūkas yra vartotinas, nors tai skolinys iš slavų kalbų. Kalbininkų tekste pripažįstama, kad turime vartotiną ir lietuvišką žodį vaikaitis (vaikų vaikas). Tad galime rinktis lietuvių kilmės ar slavų kilmės žodį. Atsirado straipsnių, ginančių slavizmą ir pavartėn stumiančių  lietuvišką žodį, slavizmo atitikmenį. Buvo neva surasta, kad minimas slavizmas tai lietuviškos kilmės žodis, atitinkantis lietuvių kalbos sistemą. Vis dėlto pasirodo, kad tai ne lietuviškas žodis!

Pasitelkime kalbos žinovo, lietuvių kalbos tvarkytojo paviešintą nuomonę: svarbu prisilaikyti Lietuvių kalbos sistemos...  Bet išdaigininkai, išdykautojai šposija, kad ta sistema kaip srovė, kur nori, ten ir teka.Tai į vieną, tai į kitą pusę. Nuolat  į abi puses cirkuliuojančių žodžių  yra kelios dešimtys. Sunku numatyti, kaip bus ateityje. Gal straipsnio pradžioje parašyti barbarizmai bus įteisinti, kaip įteisintas slavizmas, buvęs nevartotinu, žodis anūkas.  Kokie niuansai laukia gimtosios kalbos, nes tie, nuo kurių nuomonės priklauso, neretai persigalvoja ir turime tai, ką turime.

Nevartotinomis svetimybėmis buvo įvardytianūkas, balius,   pliažas irkiti, o po kurio laiko  vėl leista vartoti! Pasirodo, atitinka lietuvių kalbos sistemą! Anksčiau neatitiko, vėliau atitinka, o kaip bus ateityje? Šiuo klausimu kalbos žinovas, kalbos tvarkytojas rašo:  Kelerius metus lietuvių kalbos sistema, lietuvių kalbos mokslas veikia pagal vienokius dėsnius, bet gali kurį laiką paveikti ir pagal kitokius. Už tai ir rašau, kad mano pavartotų svetimybių lietuvių kalboje gal  lauks šviesi ateitis, o jei nenustosime vartoti, tuomet žodžiai-skoliniai: fainas, blatnas, firanka, basanoškė, kalnierius ir kt., dabar nevartotini, mūsų kalboje bus įteisinti. Ką gali žinoti, išdykaujančių užtenka ir fantaziją jie turi.. Štai kalbininko nuomonė apie zbitkininkus: Ar  vienus kitus žodžius galima vartoti nelygu  mėnulio fazės? O gal nuo,  kas šiandien valdžioje, arba  nuo to,  kuris Lietuvių kalbos komisijos narys kuria koja šiandien išlipo iš lovos… Tikrai, kuo ne zbitkininkai tie Valstybinės lietuvių kalbos nariai. O publicistas jiems pritars ir paskatinimų  netrūksta: tinka ar ne, reikia ar nereikia, svarbu gausiai ir plačiai vartoti svetimybes, ir jos bus įteisintos! Va, kaip gali būti.

Ir panašių zbitkų krečia, kas tik netingi. Tiek legislatvinėje, tiek egzekutyvinėje valdžioje. Prisiminkime trijų raidžių kazusą. Užsieniečiui sunku patikėti, kad taip Lietuvoje pasielgė lietuvių valdžia. Nieko sau valdžios zbitkai!  Negi taip tikrai lietuviai zbitkavoja? Artėja rinkimai į Lietuvos parlamentą. Gal rinkėjai  zbitkininkuus ir jų zbitkas atitinkamai įvertins, Gal Seime ir Vyriausybėje sumažės išdaigininkų ir jų išdaigų. Nebebus besišvaistančių žodžiais, kad reikia būti mažiau lietuviu, o daugiau žmogumi, kad Lietuvos Respublikoje  viršenybę turi Lietuvos Konstitucija.

Visiems reikėtų labai apgalvotai vartoti žodį, svarbų žodį, turintį didelę reikšmę visų mūsų gyvenime.

 

 

 

Atgal