VISUOMENĖ
2024.09.10.Mons. Vytauto Kazlausko gimimo 105-ųjų metinių paminėjimas Kaune
Dr. Raimundas KAMINSKAS
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
Istorinės atminties tyrinėtojas
Patriotinių idėjų ir vertybių populiarintojas
Minėjimas prasidėjo šv. Mišios, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kanauninku, kun. teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu. Pamokslo metu ir po šv. Mišių dvasininkai prisiminė mons. Vytauto Kazlausko gyvenimo ir veiklos fragmentus susijusius su Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos viešinimu per Vatikano radiją, studijas ir gyvenimą monsinjoro bute Romoje, pilietinę ir patriotinę jo veiklą, apie sovietų okupacinės valdžios dėmesį monsinjorui ir kitus dalykus.
Po to prie mons. V. Kazlausko jo kapo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje sugiedojus Lietuvos himną minėjimo dalyviai dalijosi savo asmeniniais atminties žodžiais.
Renginyje dalyvavo Kauno m. savivaldybės tarybos nariai, LPKTS, LPKTB, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai, buvę monsinjoro VDU studentai ir kiti svečiai.
Vytautas Kazlauskas gimė 1919 m. rugsėjo 5 d. Avikilų kaime, prie pat Marijampolės. Baigęs Marijonų gimnaziją, 1938 m. įstojo į Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminariją. 1944 m. balandžio 5 d. priėmė kunigystės šventimus.
Pastebėtina, kad jo brolis Vincas 1948-aisiais žuvo Sibiro platybėse, o Tauro apygardos kapelionas kun. Justinas Lelešius-Grafas, su kuriuo gyveno viename kambaryje besimokydamas Vilkaviškio kunigų seminarijoje, taip pat paaukojo gyvybę dėl Lietuvos laisvės.
II-ojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukęs iš Lietuvos tęsė teologijos studijas Austrijoje ir Romoje. Pokario metais Romoje buvo ir daugiau iš Lietuvos per Vokietiją pasitraukusių jaunų kunigų ir seminaristų, kūrėsi Šv. Kazimiero lietuvių kolegija. Šie jauni kunigai sumanė atgaivinti karo pradžioje neilgai (1940–42) transliuotas Vatikano radijo laidas lietuvių kalba. 1946 m. birželio 8 d. Vatikano radijas vėl prabilo lietuviškai. Mons. Vytautas Kazlauskas, tapęs Vatikano radijo bendradarbiu, ilgainiui visiškai atsidėjo šiam pašaukimui ir Vatikano radijo laidų lietuvių kalba redakcijoje dirbo ir jai vadovavo beveik keturis dešimtmečius, iki 1988 m. vasaros.
Prieš II-ajį Vatikano susirinkimą KGB aktyviai ėmė vykdyti specialias kontržvalgybos operacijas prieš Vatikaną bei išeivijos dvasininkus. Sovietų saugumo pareigūnus erzino laidos apie religijos laisvės suvaržymus Lietuvoje. Maskvos žvilgsnis nukrypo į Lietuvos atstovybę prie Šventojo Sosto į Vatikano radijo lietuviškas programas.
Pastebėtina, kad 1988 m. ne be KGB pastangų mons. V. Kazlauskas buvo priverstas palikti Vatikano radijo lietuviškų laidų redakciją. Apie tai liudija ir tokia, archyve išlikusi informacija:
„SSRS KGB PW „RT“ Valdybos 3 skyriaus viršininkui pulkininkui drg. V. S. Marejevui, Maskva
Dėl „Vatikano radijo“ redakcijos
Suderinus su Centru, paskutiniaisiais dviem metais Komiteto 1-asis skyrius dalyvavo Lietuvos SSR KGB vykdomoje bendroje aktyvioje priemonėje pašalinant aršų antisovietiką prelatą V. Kazlauską iš Vatikano radijo lietuvių sekcijos vedėjo pareigų. Siunčiant agentūrą į Vatikaną, taip pat per atvykstančius į Lietuvos SSR Romos kurijos atstovus popiežiui Jonui Pauliui II ir jo artimiausiai aplinkai buvo teikiama nuolatinė informacija apie eilinių tikinčiųjų ir Lietuvos katalikų dvasininkijos nepasitenkinimą laidų Lietuvai turiniu. Šiame darbe aktyviai dalyvavo ir 1-ojo skyriaus agentai. Bendromis Komiteto pastangomis prelatas V. Kazlauskas buvo atleistas iš Vatikano radijo lietuvių sekcijos vedėjo pareigų.“
Mons. V. Kazlauskas, grįžęs į Lietuvą, 1989-aisiais prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo – buvo vienas iš Atkuriamojo Senato narių. Keletą metų ėjo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas. 1990–1994 m. dėstė VDU Teologijos-filosofijos (vėliau Katalikų teologijos fakultete iki 1997 m.), taip pat ir Kauno kunigų seminarijoje, 1991–1992 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA), 1991–1993 m. Kauno medicinos akademijoje (KMA) ir kt. 1992 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1991–1995 m. ėjo VDU kapeliono pareigas. 1992–1993 m. ėjo Lietuvos Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.
Vytautas Kazlauskas
Monsinjoras dalyvavo atkuriant Lietuvių katalikų mokslo akademijos židinius Kaune ir Šiauliuose. Buvo Dantės Alighieri draugijos Kauno komiteto valdybos narys. Keletą metų patarnavo Pažaislio vienuolyne. 1990 m. įkūrė „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugiją. 1991 m. labdaros ir paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“Kaune ir Marijampolėje vienas steigėjų, jų dvasios vadovas ir pirmininkas.
Monsinjoras bendradarbiavo užsienio lietuvių dienraštyje „Draugas“, paskelbė mokslinių straipsnių. Svarbesni jų surinkti ir publikuoti V. Kazlausko knygoje „Atverkime protus ir širdis Jėzui Kristui“ (Kaunas, 2008).
Mons. V. Kazlauskas mirė 2008 m. rugsėjo 26 d. Buvo palaidotas Kaune, nusipelniusiųjų panteone – prie Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios.
2010 m. Kaune buvo išleista Angelės Buškevičienės ir Valdo Kubiliaus knyga „Monsinjoras Vytautas Kazlauskas: tiesa padarys jus laisvus“.
2010 m. lapkričio 25 d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52, VI a.), buvo atidaryta profesoriaus monsinjoro Vytauto Kazlausko auditorija.
2019 m. rugsėjo 19 d., minint mons. V. Kazlausko 100-ąsias gimimo metines, senamiestyje, ant namo Druskininkų g. 4 atidengta atminimo lenta: „Šiame name 1990–2003 m. gyveno Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius ir vedėjas, atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, daktaras, fondo „Vaiko tėviškės namų“ įkūrėjas ir vadovas monsinjoras Vytautas Kazlauskas (1919–2008)“.
Atgal
