VISUOMENĖ
2024.09.04.DROŽTI
.jpg)
Juozas Šikšnelis, Prozininkas, dramaturgas, skulptorius
Drožti galima lazda per nugarą, bet nebūtina taip drastiškai, nes drožti galima iš pamokų, irgi ne visai teigiamas veiksmas. Tada gal pradėkim nuo veiksmo apibūdinimo. Drožti – peiliu at kitu aštriu įnagiu lyginti, pjaustyti, dailinti. Jei dar liko visuomenėje asmenų vaikystėje ganiusių karves, tai jie prisimena, kaip drožinėjo įvairiausius amuletus, figūrėles, švilpynes ar net šaukštus. Drožimui nereikia didelių investicijų – užtenka aštraus peiliuko, nekieto ir nešakoto medžio gabalo ir laimės nepataikyti tuo peiliuku į pirštą. Toliau fantazija ir sugebėjimas įžvelgti medyje būsimą drožinį. Kada nuo drėgmės durys nesueina į staktą, pastarąją drožti neskubėkit, nes drėgmei išgaravus liks plyšys.
Bet drožti galima ir teisybę į akis. Ne tik, ne tik, drožti į akis nemirkčiojant galima ir melą.
Po mažiuką, po mažiuką ir nejučiomis ligi krūminių dantų bus prisidrožęs.
Išdrožęs žmonai teisybę į akis, turėjo apsisukęs drožti pas kaimynę.
Visų gailinti ir nei vienam neatsakanti moteris vadinama nudrožtąja.
Nori dailiai rašyti tvarkingai nusidrožk pieštuką. O dailiai nudrožtas pieštukas dar neužtikrina dailaus rašto.
Naujus batus nudrožia per kelis vakarus.
Nesitikėk, kad kąsnis lauks, kol iešmą droši.
Imkis savo žaisliukus ir drožk kur akys veda.
Apdrožiau pusę miesto, o jo nė kvapo.
Drožk nedrožęs, kaip buvo laukinis, taip ir liko.
Drožimas yra vienas iš nedaugelio veiksmų, kurį lydi pasekmės: medį droži – skiedros lieka; liežuvį droži kalbėdamas niekus – kvailiu aplinkiniai laiko; lazda per šonus sudroži – atgal pagaliu gauni.
Grėbliui dantis išdrožė – turės ant ko užlipti.
Auksinė taisyklė: jei gyvenimas tave nudrožė, naivu tikėtis, jog atsiras, kas žaizdas užglostys. Greičiau atvirkščiai – nudraskys.
Ranka duoda, ranka drožia (ne ta pati).
Tik pradžioje gali atrodyti, jog drožiamas negali virsti drožėju, davęs progą pasireikšti, didžiai nustebsi jo gabumais.
Kvailiui aišku: geriau drožti, nei būti drožiamam.
Atgal
