VISUOMENĖ
2024.09.06.Pėsčiųjų takų ilgis Vilniuje jau siekia 1871 km
Vilnius, turintis žaliosios sostinės titulą, gali didžiuotis įspūdinga pėsčiųjų takų infrastruktūra. Bendras pėsčiųjų takų ilgis mieste siekia 1871 km, iš kurių net 1124 km yra geros kokybės atnaujinti takai, o 619 km sudaro šaligatviai su pavieniais trūkumais. 2023 metais mieste sutvarkyta ir įrengta 62 km pėsčiųjų takų, o 2024-aisiais planuojama dar 66 km. Rytinio piko metu šiais takais naudojasi apie 10–15 % Vilniaus gyventojų, o dienos metu šis skaičius dar šiek tiek padidėja. Kyla klausimas – kokia ateitis laukia Vilniaus miesto vaikštumo?
Pėsčiųjų takas
„Skatiname vaikštumą keičiant netvarkingus pėsčiųjų takus ar įrengiant trūkstamas atkarpas. Taip pat įgyvendinamos ramaus eismo zonos daugiabučių rajonuose, užtikrinant saugą pėstiesiems. Neseniai įrengtas pėsčiųjų takas bei dviračių kelias P. Vileišio g., o asfaltuojant gatves, modernizuojami ir šaligatviai. Šiemet tvarkomi Panerių g., Tolimosios g. ir Šv. Stepono g. takai“, – apie pėsčiųjų infrastruktūrą pasakoja Indrė Ivanauskaitė, JUDU atstovė.
2023 m. buvo įrengti nauji šaligatviai ir dviračių takai: Fabijoniškėse L. Giros g. (1,4 km), Karoliniškių–Žvėryno jungtyje T. Narbuto g. (3,1 km), Žirmūnuose Kareivių g. (0,6 km) ir Lazdynuose Laisvės pr. (0,6 km). Kairiajame Neries krante įdiegta dviračių gatvė ir nauji šaligatviai, jungiantys Antakalnį su centru P. Vileišio gatve (3,5 km). Žvėryne, Miglos g. sumontuotas bendras dviračių – pėsčiųjų takas (1 km).
„Pastebimas pėsčiųjų jungčių per Nerį populiarumas, ypač Baltasis tiltas, kuriuo vakarinio piko metu pereina net 918 žmonių per valandą. Nors Žaliasis tiltas yra transportinis, jis taip pat reguliariai sulaukia itin didelio srauto pėsčiųjų. Kita vertus, daugiau nei pusė kasdienių kelionių atliekamos seniūnijų viduje – kai gyvenamoji ir darbo vieta yra kaimynystėje. Patys judriausi maršrutai tarp seniūnijų yra Lazdynų – Senamiesčio, Žirmūnų – Šnipiškių ir Žvėryno – Šnipiškių takai“, – dėsto JUDU atstovė.
Infrastruktūra vaikščiojimui – mažiau laukimo
Gerinant pėsčiųjų infrastruktūrą siekiama, kad iki 2030 metų 30% vilniečių rinktųsi kasdienes keliones atlikti pėsčiomis. Pavyzdžiui, Vilniuje yra trumpinamas pėsčiųjų laukimo laikas ties šviesoforais. Šiuo metu mieste yra 132 šviesoforai, reguliuojantys pėsčiųjų perėjas ir sankryžas, kuriose laukimo laikas sumažintas – vidutinis laukimo laikas nuo 2021 metų iki dabar sumažėjo jau 30 %, iki 33,5 sekundės.
Gyventojų patogumui prioritetas teikiamas centrinei miesto zonai, tačiau laukimo laikas trumpinamas ir vidurinėje miesto teritorijoje. Siekiama gyventojams palengvinti kasdienes keliones trumpinant laiką ten, kur gyvenamosios vietos jungiasi su verslo, pramogų, kultūriniais ar paslaugų centrais. Visgi kai kuriose sankryžose dėl srautų intensyvumo ir sudėtingo šviesoforų valdymo nėra galimybės sumažinti pėsčiųjų laukimo laiko. Ukmergės – Geležinio Vilko, Žalgirio – Geležinio Vilko ir visos Kareivių g. sankryžos sulaukia gausaus transporto priemonių eismo, todėl šiose vietose vis dar yra iššūkis keisti šviesoforų veikimą.
Tyrimai rodo, kad Vilniečiai praleidžia apie 25 minutes judėdami iš namų į savo užimtumo vietą (pavyzdžiui, darbus, ugdymo įstaigas). Justiniškių seniūnijoje matomas kelionių pėsčiomis augimas, tačiau pokytis yra smulkus, vos 1,7 %, o kitose seniūnijose skaičius tik mažėja.
Pėsčiųjų saugumas
JUDU atstovė primena, pėsčiųjų saugumui svarbias Kelių eismo taisykles: „Pėsčiomis kirsti važiuojamąją dalį galima tik per perėjas, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kertant važiuojamąją dalį draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu ir būtina apsidairyti, o einant tamsiuoju paros metu taip pat privalu dėvėti atšvaitą. Draudžiama vaikščioti dviračių takais – ši problema lieka aktuali, pėstieji toliau jais naudojasi, sukeldami pavojų sau ir dviratininkams. Pastebima, kad dviračių takais vaikšto ir tėvai su mažais vaikais, kurių priežiūrai reikia skirti papildomo dėmesio.“
Atgal
