VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.08.08.Trijų Baltijos valstybių vadovų likimai. Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos 150-osioms gimimo metinėms paminėti

Šiandien atrodo, kad nei Lietuva, Latvija ir Estija nesugebėjo rasti tinkamą sprendimą pirmosios sovietų okupacijos metu. Prisiminkime, kaip šiems trijų valstybių prezidentams sekėsi išgyventi. Koks likimas ištiko Lietuvos prezidentą, ir kokius likimus pasirinko Latvijos ir Estijos prezidentai, kurie liko su tauta ir niekur „nepasitraukė“?

Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis

Karlis Ulmanis(latv.Kārlis Ulmanis, 1877m. rugsėjo 4d. – 1942m. rugsėjo 20d.) – tarpukario Latvijospolitikas, ministras pirmininkas, 4-asis Latvijos prezidentas.

Kārlis Ulmanis

Kenotafas. Ulmano kapas

Būdamas premjeru, 1934m. gegužės 15d. įvykdė valstybės perversmą, po kurio Latvija nustojo egzistuoti kaip parlamentinė respublika. Po perversmo valdžia susikoncentravo Karlio Ulmanio rankose. Prezidentu buvo iki 1940m. liepos 21d., kai Latviją okupavo Sovietų Sąjunga. Dalis istorikų (tarp jų Aivaras Stranga, Edgaras Dunsdorfas, Indulis Ruonis, Adolfas Šildė) Karlio Ulmanio režimą laiko autoritariniu.

1939m. Ulmanis įsileido sovietų karius, o po SSRS ultimatumo 1940m. birželį Latvija buvo visiškai okupuota Tarybų Sąjungos. Ulmanis liepė, kad latviaivisiškai nesipriešintų sovietų kariuomenei. Karlio Ulmanio frazė, ištarta radijuje, reiškė, kad sovietams priešintis dabar neverta: „Aš pasiliksiu savo vietoje, ir jūs liekate savo vietoje“.

1940 m. liepos 21 d. Karlis Ulmanis atsistatydino iš prezidento posto ir leidus sovietinei valdžiai, ketino emigruoti į Šveicariją. Tačiau jis atsidūrė Stavropolyje, kur 1941 m. liepą buvo suimtas.

Po metų, kai Vokietijos kariuomenė užėmė Stavropolį, jis ir kiti kaliniai buvo evakuoti į kalėjimą Krasnovodske (dabartinėje Turkmėnijoje). Gabenamas ten Ulmanis susirgo dizenterija ir 1942 m. rugsėjo 20-ąją mirė. Karlis Ulmanis neturėjo nei žmonos, nei vaikų, todėl mėgdavo sakyti, kad yra susituokęs su Latvija.

Estijos prezidentas Konstantinas Petsas

Konstantinas Petsas(est. KonstantinPäts, 1874 m. vasario 23 d. – 1956 m. sausio 18 d.) – vienas aktyviausių ir įtakingiausių tarpukario Estijos politikų, pirmasis Estijos prezidentas.

Konstantinas Petsas

Talino Metsakalmistu kapinės

1922-1923 m. estas buvo parlamento Riigikogu vadovu, vėliau vadovavo 5 vyriausybėms, užimdamas Estijos valstybės vadovo (est. Riigivanem) postą. 1938 m., priėmus Estijos konstituciją, K. Petsas tapo šalies prezidentu. Jo vadovavimo metu Baltijos šalys buvo okupuotos pagal Molotovo-Ribentropo paktą. Estijos prezidentas jėga buvo priverstas pasirašyti visus kapituliacijos dokumentus. 1940 m. liepos mėnesį, dar iki Baltijos šalių aneksijos, su šeima buvo suimtas ir ištremtas į Ufą. Iki 1952 m. buvo be teismo nuosprendžio kalinamas Kazanės kalėjimo psichiatrinėje ligoninėje. 1952 m. nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. 1956 m. sausio 18 d. mirė Tverės srities Buraševo psichiatrijos ligoninėje. 1990 m. palaikai perlaidoti Talino Metsakalmistu kapinėse.

Lietuvos prezidentas Antanas Smetona

Antanas Smetona  (1874m. rugpjūčio 10d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. – 1944m. sausio 9d. Klyvlende, JAV) – Pirmosios Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas.

Antanas Smetona

JAV Klivlando kapinės

Vokietijoje A. Smetona naciams buvo nepageidaujamas asmuo, jo veiklą nuolatos sekė gestapas, todėl po trijų mėnesių, rudenį, jis persikėlė į Šveicariją. Tiek pats A. Smetona, tiek Lietuvos pasiuntiniai užsienyje pageidavo, kad jis liktų Europoje tam, kad galėtų dalyvauti Lietuvos nepriklausomybės atkūrime, jei situacija šalyje pasikeistų dėl TSRS-Vokietijos santykių. 1940 m. rudenį A. Smetona pasirašė Kybartų aktus, atbuline data (birželio 15 d.) paskirdamas Stasį LozoraitįLietuvos ministru pirmininku ir įgaliodamasjį laikinai eiti prezidento pareigas tam, kad būtų sukurtas pagrindas emigracinei vyriausybei. 1941m. vasario viduryje A. Smetona išplaukė į Niujorką. JAV suteikė jam neribotos trukmės prieglobstį su sąlyga, kad A. Smetona nelaikys savęs valstybės vadovu ar vyriausybės nariu. Balandžio 1d. A. Smetoną priėmė JAV valstybės sekretorius Samneris Velesas, o balandžio 18d. – prezidentas Franklinas Ruzveltas, tačiau šie susitikimai žymesnės naudos Lietuvai neatnešė.

Prezidento politinio pasitraukimo, politinės emigracijos į Vakarus versija prigijo, nepaisant fakto, kad A.Smetona išvyko iš šalies tik tuomet, kai Lietuvos vyriausybė ir karinė valdžia nepakluso jo valiai priešintis sovietų okupacijai, trauktis į politinę emigraciją. „Nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvos", – taip pasakė prezidentas, išeidamas paskutinį kartą iš prezidentūros.

Prezidentas A. Smetona apsisprendė paimti neribotam laikui atostogas, laikinai eiti pareigas pavesti ministrui pirmininkui ir pačiam išvykti į užsienį,

Mirė 1944 m. sausio 9 d. 10 val. 20 min. ryte uždusęs nuo anglies monoksido apsinuodijimo savo namo gaisre. 1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klivlando Knollwood  CemeteryMausoleum į All Souls kapines Čardone, Ohajo valstijoje.

 

„Lietuvos aido“ redakcijos informacija

Atgal