VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.07.31.Duoti

Juozas Šikšnelis, Prozininkas, dramaturgas, skulptorius

Duoti galima į snukį, grubiai kalbant apie grubų veiksmą. Bet grubus šis veiksmas būna ne visą laiką, nes duoti galima žodį, kad mylėsi visada...

Duoti stambų kyšį ir po to nepaskųsti STT.

Duoti ranką priešininkui susitaikymo vardan.

Duoti skolon butelį, duonos kepalą, kruopų kilogramą ar dešros rinkę. Iš visų išvardintų didžiausia tikimybė prašyti skolon butelio, nes duonos niekas skolon neprašo.

Duoda bėk, muša imk, o gal kitaip? Bėgti  dera mušamam, o imti dera duodamam? Vienu žodžiu esmę supratote?

Beveik tiek pat kiek Dievas duoda tai ir paima. Be ceremonijų.

Nuotakai duoda kraitį, pvz.: Ferari arba vilą Sicilijoje.

Pats susirask lazdą, saugokis tiurmos, ubago terbelę duos valdžia.

Davė Dievas dantis duos ir sužiedėjusios duonos, kad odontologai nesėdėtų be darbo.

Išmauksi stiklą manojo, kad duos į galvą.

Niekados neprisiekinėk duodąs galvą nukirsti, nes jei prireiks neturėsi kuo gailėtis.

Kokia tik komanda beatvyktų gauna į kailį nuo mūsiškių.

Jau grabu atsiduoda, o dar apie vedybas kliedi.

Buvo toks dainininkas klykavęs: duok, duok, duok į snukį..., jau ilgokai nesigirdi, matyt prisiprašęs gerokai gavo.

Visų valdžių politikos credo: viena ranka duokim, kita atimkim.

Vienas toks poetas mėgdavo dalinti: čia - tau, čia  - man, o čia - plentų valdybai.

Tam davė, tam davė, o trečiam... (atsakymo variantą pasirinkit) liko/neliko.

Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs (tik ne į kailį).

Retas mūsų tarpe duoda ir dribteli, greičiau drebina trupinius.

Kol nebuvo išrastos vaikų teisės, tėvai auklėjo neklaužadas duodami į kailį.

Prieš duodamas žodį gerai pagalvok ar neprireiks jo tesėti.

 

 

Atgal