VISUOMENĖ
2024.08.02. ...kelionės ir pajūrio ženklas ,,Š“
.jpg)
Romas A. Vorevičius
Žurnalistas
Vasara seniai persirito į antrąją pusę. Jau ir rugpjūtis... Atostogų metas, nepaisant karščių ir praūžusių vėtrų, net audrų su liūtimis, daugeliui tęsiasi... Lietuvių įpročiai šiemet, lyginant su ankstesniais metais, mažai keičiasi: dėl stabilių orų ir adekvačių kainų – pamėgti Turkijos kurortai, Egiptas; neužmiršta Italija, Ispanija, Portugalija, Švedija, Graikija, Bulgarija, Rumunija, ,,ant bangos“ – dainingasis, vaišingasis, istorija stulbinantis Sakartvelas... Visi turime bent pažįstamų, kurie lankėsi ar šiuo metu lankosi toli nuo Lietuvos nutolusiose užatlantės ar Afrikos valstybėse, ar mažiau mums žinomose: Sirijoje, Afganistane, Pietų Afrikos Respublikoje, Kinijoje ar Indijoje...
Vis dažniau lietuviai keliauja po kaimynines šalis – sunku Latvijos, Lenkijos, Estijos viešbučiuose ar kavinėse neišgirsti lietuvių kalbos. Daugelyje turistinių maršrutų turistai jaučiasi laukiami: paplūdimiai švarūs, maistas - kokybiškas, kai kuriuose restoranuose padavėjai, supratę, kad aptarnauja lietuvius, nesibodi lietuviškai pasakyti ,,ačiū“. Išties maloni smulkmena.
Populiarios savaitgalio kelionės po Lietuvą. Jau sugalvota tiek maršrutų - tik pasirink ir keliauk... Kaimo turizmo sodybos, manau, savo lankytojus užregistravo bent prieš pusmetį... Tiesos labui pridurčiau – kaimo turizmo sodybų servisas kasmet vis gerėja, siūlomų paslaugų skaičius taip pat leidžia neliūdėti.
*****
Daugelyje šalių reklamuojamas poilsis ir Lietuvoje. Kam ko reikia – dažniau atvykstantys turistai ,,paskęsta“ Vilniaus senamiesčio gatvėse, džiaugiasi atsinaujinančiu Kaunu, nesenstančia Klaipėda, įvairių nacionalinių parkų kraštovaizdžiais ir ramybe. Dažniau atvykę turistai Lietuvoje vieši kelias dienas. Turistaujančių su kemperiais galima sutikti bemaž visuose Lietuvos miesteliuose, netgi rengiamuose festivaliuose. Atkreipiau dėmesį į Žagarės vyšnių festivalyje pamatytus valstybinius automobilių registracijos numerius – daniški, norvegiški, švediški, nyderlandiški...
Lietuva nuo 1921 metų, kai Lietuvos – Latvijos sutartimi buvo nustatytos valstybinės sienos, tapo - jūrine valstybe. Nustatant sieną, buvo atsižvelgta į Kuršo ir Kauno gubernijų ribas (sausuma einanti siena buvo demarkuota).
Po šimtmečio Lietuvos pajūryje atostogaujančių lietuvių išties nestinga: Palanga tiesiog ,,liula“ per ilguosius savaitgalius, ypač populiari Karklė (,,kaimas prie jūros“), kainomis suprantama Šventoji, pastaraisiais metais pasikeitę Giruliai, egzotinė Neringa...
Kavinės kavinėmis, kempingai kempingais, o pajūris užsieniečių ir kiek jautresnių lietuvių netraukia. Netgi... baugina ir atgraso... daugelį dešimtmečių nesprendžiama bene didžiausia lietuviškų paplūdimių bėda. Ne kartą diskutuota ir išburnota. Ne, daugelis poilsiaujančių pyksta ne dėl dažnai šaltos ir piktai banguojančios jūros ar vėsesnio oro. Elementariau – prašom prisiminti: pajūryje šimtatūkstantinės minios poilsiautojų ilsisi paplūdimiuose. Dažnas poilsiautojas ilsisi užkandžiaudamas, parūkydamas. Šalia krykštauja vaikai ir amsi bei maudosi šuniukai. Ir netgi ne tai yra didžioji mūsų bėda.
.jpg)
Poilsiautojai palieka gausybę plastiko atliekų
Šiukšlių rinkimo akcijoje kopose surinktos šiukšlės
Taigi, to norisi ar ne, visa ši milžiniška poilsiautojų minia karts nuo karto užsimano elementarių fiziologinių reikalų. Tualeto paplūdimyje? O kas čia keista – visame civilizuotame pasaulyje tualetų nestinga, jų kažkodėl, ,,nenuplauna“ jūrų ir vandenynų vandenys, randama tam lėšų. O ar toji poilsiautojų minia, esant tokiam reikalui, gali suskubti nubėgti į savo viešbučius ir apartamentus? Ar sunku suprasti, kuo mūsų Baltija, ypač ties Palanga, užteršta? Taršos rodikliai dažnai šiurpina ir pačius lietuvius... Kokios ,,bombikės“ pūpso pajūrio miškeliuose - jokia paslaptis. Miške aktyviai naudojamasi vienkartinėmis, greit neyrančiomis servetėlėmis. Dar pridėkime dažnai jūroje pasirodančius įvairius dumblius, gleives... Populiarios ir mūsų gražiosios kopos... Beviltiškuose netvarkos spąstuose atsidūrę poilsiautojai tiesiog neturi kito pasirinkimo... Pabandykime bent mintyse suvokti žmonių išmatų mastą – juk kasdien tualetu žmogui reikia pasinaudoti bent keletą kartų. Pučiant palankiam vėjui, kvapas priekopio miškeliuose toli gražu ne pušų ir ne ,,Schanel № 5“...
Palangos sanepideminė tarnyba turbūt pati ir ,,pasimirė“ fekalijose, nes jos veiklos pėdsakų sunku aptikti... Teigiama, kad šiuo metu, vasarą, Palangoje veikia 33 viešieji tualetai, dalis jų – prieškopyje ir kopose. Tarsi ir nemažai, bet kalbėkime faktais iš praktinės pusės. Nuo Palangos centrinės gelbėjimo stoties paplūdimiu eikime Kunigiškių, Šventosios link. Kiek tualetų, nuorodų į tualetus matome? Vieną, dvi? Paplūdimiuose įsikūrusiose kavinėse į tualetus įleidžiami tik šių kavinių lankytojai. Šiaip šių kavinių biotualetai nuo atsitiktinių tūkstančių poilsiautojų ,,ginasi“ spynelėmis. Belieka miškas ir... jūra...
Kiek metų dėl tokios padėties ujama Palangos valdžia? Labai seniai. Abejoju, ar pats Palangos meras džiaugiasi esamu nesamų tualetų ir dušų servisu Palangoje... Galbūt meras mieliau pliuškenasi sutvarkytame Liepojos paplūdimyje?
Tęsiu. Kita bėdos pusė – minia, jau tualetu pasinaudojusi... miške, eina maudytis, žinoma, į jūrą. Dušai Lietuvos pajūryje – visiška svetimybė. Higienos rodiklis siaubingas. Sąrašas tokioje terpėje galinčių plisti ligų būtų netrumpas. Tiesa, patys poilsiautojai, be fekalinės taršos, taip pat pasižymi palikdami pačiame paplūdimyje įvairių šiukšlių, nors šiukšliadėžių paplūdimyje lyg ir pakanka... Ir visa tai XXI a. Faktas, antrai kadencijai išrinktam Palangos merui Šarūnui Vaitkui dėl esminės Palangos bėdos galvos neskauda. Atsiprašau visų, esančių šiuo metu prie stalo ir beskaitančių šį straipsnį...
Tad kuo savo pajūriu galime patraukti turistus? Pagalvės, įvažiavimo mokesčiu ir bulviniais blyneliais už 14 Eurų? Netrukus užaugs dar viena lietuvių karta, kuriai bus normalu pasakyti - ,,š.. au“ kopose ir jūroje.
Atgal
