VISUOMENĖ
2024.07.18.„Sakyk: Tėvynę mylime...“
.jpg)
Marijona Varneckienė
Žurnalistė
Yra dienų, kurias norisi pavadinti gyvenimo dovanomis, laimingomis valandomis, kai pasijunti aukštai pakilęs virš kasdienybės, kitaip pradedi jausti gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.
Praėjusią savaitę taip apdovanota pasijutau Kaune. Ramybės parke žmonės lūkuriavo paminklo Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui iškilmingo atidengimo. Jų vis daugėjo. Pamažu susirinko didelis būrys. Iškilmių organizatoriai turėjo rūpesčių – repetavo šokėjų grupė, kuri turėjo parodyti kunigaikščio laikų šokius, buvo montuojamas ekranas virtualiems pasveikinimams. Kažkas apžiūrinėjo didelį ąžuolo vainiką. Galima buvo tik spėlioti, kam jis skirtas.
Prie paminklo gražiai plevėsavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vėliavos.
Pats paminklas kėlė didelį estetinį įspūdį. Kunigaikštis, vėjo plaikstomu apsiaustu, stovi ir žiūri į atverstą knygą. Atrodo švelnus, jautrus ir tvirtas karalius.
Jaunos merginos pasitiko kviestinius svečius, rūpinosi, kad jiems būtų patogu atsisėsti. Svečiams buvo įteikiami maišeliai su užrašu: „Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis“. Po užrašu – archyvuose iki šių dienų išsaugoto kunigaikščio parašo kopija. Maišelyje Prano Kiznio fondo išleista knyga apie kunigaikščio gyvenimą ir kovas, apie paminklo atsiradimo istoriją. Dar buvo įdėta kepurė nuo saulės ir buteliukas mineralinio vandens. Karštą dieną, kai termometrai rodė per 30 laipsnių karščio, toks jautrus dėmesys atrodė labai mielas.
Šventės svečiai: (iš kairės į dešinę) Dalia Makarova, Lietuvos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas, pasvalietis Vladas Vitkauskas. Autorės nuotrauka
Šventinio renginio akimirkos. Kauno m. saviv. nuotraukos
Prie paminklo atsistojo viduramžių laikų šarvais pasipuošę sargybiniai.
Karštai plojome virtualiam Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasveikinimui.
„Paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui ne tik papuoš laikinąją sostinę, jis gaivins ir stiprins atmintį apie iškilią istorinę asmenybę. Simboliška, kad paminklas atidengiamas liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio dieną. Būtent su Aleksandro vardu galime sieti šalies raidą po garsiosios pergalės. Jam teko užduotis stiprinti valstybingumą, skatinti teisinės ir rašto kultūros plėtrą, vakarietiško tipo miestų savivaldos augimą“, – vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.
- Ši skulptūra atrado savęs vertą vietą čia, Kaune,- sakė meras Visvaldas Matijošaitis.- Mūsų miestas visada buvo ir išliks lietuviškumo širdis, tikras patriotiškumo lopšys, todėl čia istoriniai ženklai vertinami ir laukiami. Ukrainoje nulietas bronzinis kūrinys praturtins šiuolaikinės kartos supratimą apie mūsų istoriją“.
Meras paminklo kūrėjams įteikė apdovanojimus. Pirmojo laipsnio Santakos garbės ženklais apdovanoti paminklo autoriai ukrainiečiai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas, mecenatas Pranas Kiznis, Lietuvos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas. Skulptoriui Igoriui Davidovui skirtas antro laipsnio Santakos garbės ženklas, Ukrainos nacionalinės gvardijos vadams ir pilietiškiems ukrainiečiams, kurie ceremonijos metu nebuvo įvardyti – Kauno mero padėkos raštai.
Įspūdingas buvo ukrainiečio skulptoriaus Igorio Sydoriuko pasakojimas, kaip jie paminklą kūrė karo sąlygomis – gaudė oro pavojaus signalai, žemę drebino sprogimai, dažnai nebūdavo elektros, apšildymo.
Lietuvos pramonininkas ir kultūros mecenatas dr. Pranas Kiznis pasidalijo mintimis, kurios paskatino kurti šį paminklą. Kalbėjo apie istorinės atminties svarbą, kuri padeda išsaugoti valstybę, jos Laisvę. Istorinė atmintis reikalinga naujosioms kartoms, kad jos galėtų kurti mūsų valstybės ateitį.
Istorikas Simonas Jazavita kalbėjo apie kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio ryšį su Kaunu. Įspūdingi buvo ir kitų šventės dalyvių pasisakymai.
Paminklą pašventino Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Kūrėjai prie paminklo padėjo ąžuolo vainiką.
Per visą ceremoniją stebėjau nemažą būrelį žurnalistų su filmavimo kameromis, fotoaparatais. Jų žvilgsniai krypo ne tik dalyvius, bet ir į paminklui parinktą, gražiai sutvarkytą aplinką. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis atsistojo po dideliais Kauno miesto Ramybės parko medžiais.
Kai iš Kauno į Vilnių važiavau autobusu, buvau kupina stiprių įspūdžių. Jaudino išgirsti žodžiai, plevenančios kaimyninių valstybių vėliavos priminė, kad visi mes esame tos pačios planetos gyventojai, vieni kitiems brangūs ir reikalingi. Į atmintį grįžo mokykloje išmoktas eilėraštis:
„Vilnele, bėk į Viliją,
O Vilija – į Nemuną…
Sakyk: tėvynę mylime
Labiau mes už gyvenimą.“
Džiugino liepos 15 dienos „Panoramos“ žiniose, kitos dienos viešojoje erdvėje žurnalistų gražiai pristatyta paminklo atidengimo šventė.
Atgal
.jpg)
.jpg)
