VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.07.16.Kartu su temperatūra kylanti ir prisitaikymo prie klimato padarinių kaina

Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė

Lietuvą vėl užklupęs alinantis karštis, vis dažniau pasitaikančios, nuostolius gyventojams ir verslui atnešančios audros ir sunkiai prognozuojami orai primena, kad nesame klimato kaitos paraštėse. Jau dabar kasdien mokame už klimato kaitos padarinius. Kiek tai kainuoja ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų ir kiek lėšų tai gali pareikalauti ateityje?

Kiekvienam tai jau kainavo bent po 500 eurų

Gamtos stichijos ekonomiką paveikia keliais būdais. Daugiausia žalos pridaroma tiesiogiai – pastatams, infrastruktūrai, pasėliams. Europos aplinkos agentūros skaičiavimai rodo, kad per daugiau nei 40 metų ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai jau pridarė nuostolių už beveik 1,7 mlrd. eurų. Todėl vienam gyventojui tenkanti nuostolių suma už šį laikotarpį perkopė pusę tūkstančio eurų. Skaičiuojant ES mastu, žalos vidurkis buvo dukart didesnis – per 1100 eurų vienam gyventojui.

Vis dažnesnės stichinės nelaimės ekonomikai daro ir netiesioginį poveikį, kurį dažniausiai pajuntame apsilankę parduotuvėje. Nukentėjus derliui pakyla žaliavų, o įkandin – ir produktų parduotuvių lentynose kainos.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kakavos pupelių, o kartu ir šokolado kainos šiemet pakilo į rekordines aukštumas, yra prastų oro sąlygų Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje rezultatas. Panaši situacija ir su kavos kainomis, kurias į viršų kelia ekstremalūs gamtos reiškiniai Pietų Amerikoje ir kitose šalyse. Lietuva yra pakankamai atvira ekonomika, tad gana greitai pajuntame pasaulinių kainų, nulemtų gamtos stichijų, pokyčius.

Mokame už padarinius ir prisitaikymą

Asmeniškai gamtos stichijų sukeltus nuostolius dažniausiai pajuntame, kai nukenčia mūsų turtas. Ne veltui prieš mėnesį pasklidus žiniai apie prie Lietuvos besiartinančią katastrofinę audrą, suskubome pasirūpinti turto saugumu: kas pledais dangstė automobilius, kas rūpinosi stogais, o kas draudimu. Gamtos stichijoms vis dažniau ir stipriau siautėjant, turto draudimo suteikiama finansinė apsauga namų ūkiams tampa vis aktualesnė ir išlaidos jai auga.

Tačiau mokame ne tik už klimato kaitos padarinius, investuojame ir į sprendimus, kurie leidžia prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Varginantis karštis, kai termometrų stulpeliai perkopia 30 laipsnių Celsijaus žymą, vis daugiau gyventojų skatina įsirengti oro kondicionierius, kurie ilgainiui gali tapti daugiausiai elektros naudojančiu prietaisu namuose.

Kai kuriose ES šalyse sąskaitos už būsto vėsinimą vasarą jau viršija sąskaitas už šildymą žiemos metu. Tik laiko klausimas, kada kalbėsime ne tik apie augančias šildymo, bet ir būsto vėsinimo kainas.

Klimato kaitą pajuto ir įmonės

Šiandien vis daugiau įmonių imasi įvairių tvarumo priemonių ne tik todėl, kad „taip reikia“ ar madinga, o todėl, kad jaučia tiesioginę įtaką savo verslui.

„Swedbank“ užsakymu atlikta verslo įmonių apklausa parodė, jog 39 proc. įmonių teigia, kad klimato kaita padarė poveikį jų verslo veiklai. Didesnė apklaustų įmonių dalis nurodo, kad šis poveikis buvo neigiamas – pabrango žaliavos, dėl ekstremalių gamtos reiškinių sutriko tiekimo grandinės, buvo padaryta tiesioginė žala turtui.

Karščiai Graikijoje / AP nuotr.

Karščio bangos taip pat dažnai trikdo įmonių veiklą bei darbuotojų produktyvumą – darbuotojams tenka ne tik peržiūrėti darbo valandas, bet ir investuoti į prisitaikymą – tinkamą aprangą, patalpų vėsinimą.

Penktadalis apklaustų įmonių atstovų mano, kad per artimiausius dešimt metų, klimato kaita ir jos padariniai pradės daryti tiesioginį poveikį jų verslui. Pirmiausia dėl to, kad augs žaliavų kainos bei įmonės sąnaudos.

Ateityje – vis mažiau nuspėjamumo

Mokslininkai prognozuoja, kad šie metai bus karščiausi žmonijos istorijoje. Pasaulinė oro paviršiaus temperatūra per pastaruosius 12 mėnesių peržengė 1,5 laipsnio Celsijaus slenkstį. Visus iki šiol buvusius mėnesius iš eilės.

Kylant pasaulinei oro temperatūrai, o žmonijai vis dar neatrandant būdo, kaip efektyviai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, užuot jį nuolat didinus, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis intensyvesni ir mažiau nuspėjami.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių žala iki 2040-ųjų, įskaitant ir netiesioginius nuostolius, Lietuvoje beveik padvigubės ir pasieks maždaug 200 mln. eurų per metus. Tai reiškia, kad vienam gyventojui tenkančių gamtos stichijų nuostolių suma sudarys apie 70 eurų per metus.

Toliau nesėkmingai kovojant su klimato kaita tiek kiekvienam iš mūsų, tiek ir verslams teks plačiau praverti pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais bei investuoti į prisitaikymą prie kintančio klimato sąlygų.

 

Atgal