VISUOMENĖ
2024.04.16. Desakralizuoti Lukiškių aikštę?
.jpg)
Algimantas Lelešius
1941 m. tremtinys
Tokį mankurtinį, antipatriotinį, demoralizuojantį pasiūlymą pateikė viena Seimo narė, beje, labai populiari žiniasklaidoje. Ją kone kasdien rodo televizija.
Verta prisiminti jos veiklos „reikšmingumą“: susirūpinimą, kad tėvai nekliudytų paaugliams virš 16 metų keisti ... lytį. Į Seimą buvo pakvietusi chuliganiškai užsiangažavusį asmenį, kuris kai kuriems seimūnams pasiūlė „pačiulpti“. Aršiai kovojo už narkotikų vartojimo dekriminalizavimą. Tik nelabai sėkmingai. Tad dabar sugalvojo kitą „de“ – desakralizavimą Lukiškių aikštės. Verta giliau paanalizuoti, kodėl ji taip „ardosi“.
Artėja Seimo rinkimai. Ji su savo partija vėl siekia neblogesnio pasirodymo, kad gautų ne mažiau vietų Seime. Jos atrama – abejinga pilietiškumui, patriotizmui visuomenės dalis. Pagal apklausas Suomijoje net 70 proc. gyventojų eitų ginti šalį. Lietuvoje tokių tik 17 procentų (dabar, teigiama, padaugėjo).
Anksčiau, kai kam ir dabar, sąvoka „patriotizmas“ buvo ko ne keiksmažodis. Patriotams buvo klijuojama nacionalistų (blogąją prasme, panašiai, kaip Kremliuje) etiketė.
Bet Ukrainos kare paaiškėjo, kad būtent vadinami nacionalistai pirmieji stojo ginti šalį, o nenacionalistai papustę padus spruko į užsienį. Požiūris į patriotus pasikeitė gerąja prasme.
Tik ne mūsų minimai poniai. Ji remiasi tuo, kad Seimas jau ketvirtį amžiaus neturi politinės valios deramai išspręsti Laisvės kario atminimo įamžinimo sakralioje Lukiškių aikštėje, nors keli Seimo sprendimai buvo.
Seimūnė nusprendė šį reikalą palaidoti. Todėl ir pasiūlė aikštės desakralizavimą. Tikisi, kad skandalas ją sureikšmins, o tai naudinga prieš Seimo rinkimus.
Latviai Rygoje turi Laisvės paminklą, kurį išsaugojo net sovietmečiu(!) ir kuriuo labai didžiuojasi. O mums tokio memorialo nereikia. Dėl mūsų abejingumo sakralioji Lukiškių aikštė buvo paversta pliažu. Kaip atrodytų, jeigu Latvija aplink Laisvės paminklą įrengtų pliažą ir demonstruotų nuogus užpakalius.
Buvo gal dešimt konkursų dėl Laisvės kario atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje. Deja, dėl kūrybinio neįgalumo, visi baigėsi fiasko.
Išimtis yra paskutinis konkursas. Jį 2017m. organizavo Šiuolaikinio meno centras. Komisijoje buvo žinomas istorikas A. Bumblauskas, tuometinis Vilniaus vyr. architektas M. Pakalnis ir dar keli asmenys. Iš 32 dalyvių projektų buvo atrinkti 5. Tarp jų ir mūsų Sūduvių Lukiškių aikštės projekto vizija. Deja, nesuprantamai, nugalėjo Laisvės kalvos projektas. Dabartinis Vilniaus meras V. Benkunskas pareiškė, kad neleis kalva žaloti aikštės. Tam pritarė ir Kultūros paveldas. Laisvės kario (raitelio) projektui, buvusiam penkete atrinktųjų, pavyko. Jis džiugina Kauno gyventojus. Liko penkete 3 projektai – mūsų Sūduvių ir dar du vaikų darželio lygio.
Jeigu komisija (vadovauja istorikas A. Bumblauskas) turi bent krislelį sąžiningumo, turėtų nugalėtoją paskelbti mūsų Sūduvių viziją. Ji absoliučiai originali. Vyčio kryžius per visą aikštę deramai įamžina Laisvės kovotojų atminimą nuo Mindaugo karūnavimo iki stojimo į NATO. Kryžiaus devynių sektorių vandens baseinėliai savo kontūrais išreškia svarbiausius šimtmečio įvykius. Projektas puikiai garsintų Lietuvos vardą ir jos didingą istoriją. Dėl projekto originalumo aikštė būtų gausiai lankoma užsienio turistų (Vilnių per metus aplanko jų milijonas). Dalį gautų iš užsienio turistų lėšų (šimtai tūkstančių eurų) galima būtų skirti paramai Ukrainai.
Visuomenė jaučia gerų idėjų badą. Nenoras ketvirtį amžiaus deramai įamžinti milijono Laisvės karių nuo Mindaugo iki mūsų dienų atminimą sakralioje Lukiškių aikštėje yra šventvagiškas ir gėdingas.
Atgal
.jpg)
