VISUOMENĖ
2024.04.12. Ar kosmonautas J. Gagarinas buvo pirmas žmogus apskriejęs Žemės rutulį?
Ričardas Simonaitis
LSS „Valdovų rūmai“ tunto vadas, skautininkas
1961 m. balandžio mėnesio vidury Sovietų Sąjunga paskelbė visam pasauliui, kaip lakūnas-bandytojas kosmonautas Jurijus Gagarinas raketa „Vostok“ buvo iškeltas į kosmosą ir apskriejo Žemę. Pasaulis džiūgavo tokiu mokslo pasiekimu. Visų radijo stočių, spaudos ir televizijų žurnalistai skelbė kaip rusas Jurijus Gagarinas balandžio 12 d. sėkmingai įveikęs žemės gravitaciją tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje tapusiu kosmonautu. Pranešimai buvo tokie įtikinami, kad niekas net pagalvoti negalėjo, kad skelbiama tiesa yra melas, netiesa. Pasirodo, kad šį melą sąmoningai inspiravo ir skleidė tuometė TSRS vyriausybė, Rusijos mokslininkai ir…. pats J. Gagarinas. Šio triumfo akimirkomis niekam nekilo net mintis pasidomėti, kodėl pranešimai vyko ne skrydžio metu, o diena vėliau. Tiesą apie galimai neįvykusį skrydį pasaulis sužinojo praėjus net 63 -jiems metams. Tais laikais buvo žinoma, kad tarp Tarybų Sąjungos ir JAV vyko konkurencinė kova norint pirmiems pasiekti kosminę erdvę. Tai buvo ne tik prestižinis reikalas. Žymiai svarbiau buvo ginklavimosi varžybos. Į tai reikėjo žvelgti per politikos prizmę. Pionieriais norėjo būti ir vieni ir kiti. Tačiau mokslo srityje amerikiečiai buvo pranašesni. Sovietams ilgai nesisekė sukurti tobulą raketą. Jų raketos sprogdavo paleidimo aikštelėje žymiai dažniau ir ilgą laiką buvo nepatikimos. Amerikiečiams sekėsi šiek tiek geriau ir oficialiai buvo paskelbta, kad JAV pirmas astronautas kosmosą pasieks balandžio 19 dieną. Sovietinė valdžia nėrėsi iš kailio aplenkti amerikiečius nors dieną anksčiau, todėl valdžia davė nurodymą sovietų mokslininkams padaryti viską, kad tik amerikiečiai nebūtų pirmi. S.Koroliovas, pagrindinis raketų konstruktorius, bandė net du kartus išvesti į orbitą savo raketas su kosmonautais, bet du kartus jiems nesisekė. Raketos sprogdavo paleidimo metu pačioje aikštelėje, sudegindami ir kosmonautus. Jos nepakildavo nuo žemės nei per centimetrą. Taip žuvo pirmieji du kosmonautai.
Atėjo eilė skristi J. Gagarinui. Ar neatsitiks taip kaip pirmiesiems? Visi buvo neviltyje. Baimė buvo tokia didelė, kad nusprendė pasielgti kitaip. Buvo sumontuoti įvairių treniruočių anksčiau filmuoti kadrai taip, kad atrodytų, kad J. Gagarino skrydis būtų tikras. Todėl ir pranešimai apie skrydį pasauliui buvo pateikti dieną vėliau. Deja, šis galimai melas visgi paaiškėjo, tačiau net 63- jiems metams. Youtube kanale yra paskelbtas Jurijaus Gagarino dukters Elenos Gagarinos pareiškimas, kad jos tėvo skrydis buvo tik imitacija. Nebuvo jokio skrydžio. Sovietai, bijodami eilinės nesėkmės, ryžosi aplenkti amerikiečius panaudoję klastingą melą. Pasaulis ilgai buvo kvailinamas J. Gagarino nuoširdžiais pasakojimais, žmonės stebėjosi ir džiaugėsi jo drąsa, sveikino jį. Šiandien, deja, išaiškėjus šiam melui, J. Gagarinas laikomas didžiausiu apgaviku ir melagiu pasaulyje. Balandžio 12 diena nors buvo įvardyta kaip Kosmonautikos diena, prarado savo vertę.
Skaitytojai, norintys sužinoti daugiau apie sovietų pasiektus laimėjimus kosminėje erdvėje, gali daugiau sužinoti įsijungę Youtube kanalą. Čia yra įvardyti kaip tuometinis Tarybų Sąjungos generalinis sekretorius N. Chruščiovas J.Gagariną paskelbė Tarybų Sąjungos didvyriu, pirmuoju kosmonautu. Po „skrydžio“ jam buvo suteiktas majoro laipsnis, apdovanotas aukso žvaigžde, nemokamai gavo trijų kambarių butą, televizorių ir daug kitų daiktų. Kaip didvyris jis važinėjo po pasaulį, šypsojosi žmonėms, kalbėjo, kad komunizmas greit pasklis po visą pasaulį ir visi žmonės bus laimingi. Deja, šiandien jo kalbos yra žinomos ir vertinamos labai abejotinai. Melaginga propaganda tuometinei valdžiai kėlė daug rūpesčių. Bijodami, kad pats J. Gagarinas gali netyčia atskleisti paslaptį, nusprendė jį pašalinti. Buvo sugalvota versija leisti jam išbandyti naują lėktuvo modelį. 1968 m. kovo 27 d. užduotis buvo įvykdyta, tačiau pačiam J. Gagarinui nepasisekė. Jo lėktuvas dėl nesuprantamų priežasčių smigo į žemę amžinybei. Toks jis valdžiai buvo nepavojingas.
Toks žiaurus susidorojimas su vienu populiariausiu pasaulyje žmogumi buvo dėl to, kad į viešumą neiškiltų melų melas. Šiuo metu Rusijoje formuojama nauja melagiena. Rusijos mokslo vyrai, t. y. turintys akademikų ir profesorių vardus, bando įtikinti Rusijos liaudį, kad Jėzus Kristus yra rusų kilmės. Ar tai juokinga, manau, kad kiekvienas gali susidaryti savo nuomonę, paieškojęs informacijos Youtube. Šios melagienos yra paveikusios ir mūsų visuomenę, rusams okupavus Lietuvą. Man teko net penkiasdešimt metų gyventi sovietinės okupacijos sąlygomis. Kaip jos reiškėsi mūsų gyvenime norėčiau pasidalyti keliomis mintimis.
1962 m. laikiau eilinį dirigavimo egzaminą Vilniaus valstybinėje konservatorijoje. Komisiją sudarė žymūs to meto menininkai, savo srities žinovai, specialistai, kaip nusipelnęs muzikantas P.Tamošaitis, kanklininkė G.Tamošaitienė, pučiamųjų instrumentų orkestro (dabar „Trimitas“) meno vadovas Žilius, akordeono specialistas Furmanavičius ir Vilniaus valstybinės konservatorijos liaudies muzikos instrumentų katedros vedėjas, valstybinio liaudies dainų ir šokių ansamblio meno vadovas, respublikos nusipelnęs meno veikėjas, liaudies artistas, profesorius ir…. komunistas Jonas Švedas. Po mano pasirodymo profesorius Jonas Švedas manęs paklausė, ar aš žinau kokiais metais Jurijus Gagarinas pabuvojo kosmose. Su pasididžiavimu atsakiau, kad žinau ir išpyškinau – 1961 m. balandžio 12 d. Profesorius kiek pagalvojęs ir sako man, girdint visai komisijai: – Tu esi tarybinis studentas ir nežinai tokio įvykio. Visas pasaulis tik ir šneka apie tai, o kaip tu gali gyventi nežinodamas ir nesidomėdamas kas vyksta pasaulyje.
Išgirdęs profesoriaus komunisto Jono Švedo tokią keistą pastabą, šiek tiek nustebau, bet, ačiū Dievui, nepasimečiau. Prisiminiau, kad vidinėje švarko kišenėje yra užsilikęs prieš metus laiko pirktas pašto ženklas su J. Gagarino atvaizdu ir skrydžio datomis bei laivo „Vostok“ vaizdeliu. Tais laikais labai domėjausi ir sekiau, kas vyksta sovietų sąjungoje ir JAV leidžiant pašto ženklus. Tokių pašto ženklų esu surinkęs ne vieną šimtą vienetų. Taigi, ištraukiau iš švarko kišenės pašto ženklą ir tėškiau jam ant stalo, sakydamas: prašau, įsitikinkite patys. J.Švedas išsitraukė akinius ir visa galva paniro studijuoti pašto ženklą. Čia įvyko tai, kas ir mane labai nustebino. Visas jo veidas tapo raudonas kaip virtas vėžys, o dėstytojas Furmanavičius visai komisijai girdint sako: -Tai jūs, profesoriau, pasirodo, nežinote kada skrido J.Gagarnas.
Gaila buvo žiūrėti į pasimetusį profesorių Joną Švedą. Jis nesugebėjo net atsiprašyti arba bent nuleisti visa tai juokais. Vėliau man tai atsirūgo. Iš darbo nors ir neatleido, bet iš konservatorijos buvau pašalintas. Beje, vadovaudamas ansambliui, Jonas Švedas buvo labai darbštus. Jis kiekvienais metais sukurdavo vis naują programą, kurioje, kaip taisyklė, visada skambėdavo dainos, šlovinančios Leniną, Staliną ir kitus sovietinius veikėjus. Po kelerių metų ansamblis tapo pajuokos objektu žmonių akyse. Į ansamblio koncertus ateidavo tik kolūkio pirmininkas, kolūkio partijos sekretorius, buhalteris ir kartais agronomas. Jonas Švedas, nors valdžios buvo gerbiamas, tačiau ansamblį buvo taip nustekenęs, kad teko valdžiai jį atleisti iš pareigų.
Šiuos du istorinius įvykius nors galima traktuoti skirtingai, tačiau jie leido suprasti, suvokti, kodėl JAV prezidentas Reiganas Rusiją įvardijo kaip „Blogio imperija“. Ne paslaptis, kad šį blogį mes, lietuviai, neblogai pažįstame nuo seniausių laikų. Gaila, kad jis yra įsitvirtinęs ir Lietuvoje. Užtenka tik pamatyti Arūno Valinsko sukurptą „pramoginę“ laidą „Auksiniai svogūnai“ ir galima suprasti, kokie žmonės mus valdo. Juk dauguma jų yra mūsų „patikimieji“ parlamentarai, įvairiausių kitų specialybių atstovai. Jie ateina į renginį pasilinksminti, pasiklausyti humoro, pasijuokti ir nesupranta, kad Arūnas Valinskas tyčiojasi iš jų darbų, iš jų veiklos, juos kvailina visos Lietuvos akivaizdoje. Jie visi irgi juokiasi, humorauja, nesuvokdami, kad juokiasi patys iš savęs, o žmonės juokiasi iš jų. Jie net nesupranta, kad jie yra Lietuvos blogis, tik jie to nenori matyti. O tie, kurie mato ir supranta, tyli ir nedrįsta pasakyti tiesą, Suma sumarum jie visi yra blogis ne tik sau, bet ir blogis visai Lietuvai.
Jau daugiau nei trisdešimt metų bandome išeiti iš sovietinės imperijos gniaužtų, bet, deja dar esame gilioje jų įtakoje. Gal aš ir klystu taip sakydamas, bet kai matai kaip buvo pasityčiota iš P. Gražulio nepilnametės mergytės, P. Gražulio nekaltos dukrytės, kaip buvo tyčiojamasi iš paties P. Gražulio, atsakymas gali būti tik vienas – žmogus yra susigyvenęs su savo kvailystėmis taip, kad yra graudu žiūrėti į jį. Graudu darosi matant kaip kvailioja parlamentarai, sprendžiant ir mūsų valstybei svarbius reikalus. Daugumai jų turėtų gėda būti parlamentarais. Gėdingai turėtų jaustis ir pats Arūnas Valinskas, sukūręs patyčias abejotino humoro „Auksiniai svogūnai“ laidoje. Tačiau šou elementų atžvilgiu reginys yra unikalus ir sveikintinas.
Atgal
.jpg)
