VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.04.10. TIK IŠANALIZAVUS „KAS BŪTŲ, JEIGU BŪTŲ“, GALIMA NEKARTOTI ISORINIŲ KLAIDŲ. Ištrauka iš istoriko Rimvydo Žiliuko naujos knygos „Lietuvos istorija lietuvio akimis“

 

Kai pradedamos analizuoti istorijoje padarytos klaidos, ir oponentai neranda argumentų joms paneigti, dažnai sakoma, kad:

  • Istorijos negalima nagrinėti remiantis prielaida „kas būtų, jeigu būtų?“ Su tuo nesutinku! Juk žinoma ir kiti išmintingi posakiai:
  • Tas, kas nežino savo istorijos, yra pasmerktas kartoti tas pačias klaidas;– Kas nesimoko iš savo klaidų, tas yra pasmerktas jas kartoti.

Istorikas Rimvydas Žiliukas

Knygos „Lietuvos istorija lietuvio akimis“ viršelis

Kad galėtume išmanyti savo istoriją, yra būtina analizuoti savo istoriją, o analizė atliekama lyginant realiai vykusius įvykius su realybėje neįvykusiais, tačiau galėjusiais duoti geresnį rezultatą, remiantis posakiu „kas būtų, jeigu būtų?“ Tik taip tobulėja šachmatininkai: nagrinėdami savo ir priešininkų klaidas bei stiprius ėjimus. Jie neapsieina be „kas būtų, jeigu būtų?“, nes neišnagrinėjęs ne vien tik padarytų, bet net ir nepadarytų ėjimų, kurie galėjo šachmatų partiją pakreipti kita eiga, netapsi šachmatų meistru.

Švedų mokslininkas Svenas Ekdalis

Puikus tokios analizės pavyzdys yra švedų mokslininko Sveno Ekdalio 1963 metais rastas 1413 metais didžiajam ordino magistrui rašytas laiškas kryžiuočiams, kad šie nekartotų Žalgirio mūšyje kryžiuočių padarytos klaidos. Šiame laiške didžiajam ordino magistrui įspėjama, kad jei vėl tektų mūšio lauke susidurti su lietuviais: „gali atsitikti taip, kad jūsų priešai mėgins apsimesti, jog viena ar dvi vėliavos bėga, bet tai yra planas, kuriuo jie nori suardyti jūsų eiles, nes žmonės labai mėgsta vytis, kaip tai atsitiko didžiajame mūšyje.“ XV šimtmetyje Žalgirio mūšis buvo vadinamas didžiuoju, nes tai buvo didžiausias ir svarbiausias XV amžiaus pasaulio mūšis. Vėliau, slenkant šimtmečiams, gausėjant Europos gyventojų skaičiui, kariuomenėms tampant vis skaitlingesnėmis ir vykstant vis naujiems mūšiams, Žalgirio mūšiui reikėjo suteikti savitą pavadinimą. Jis buvo imtas vadinti Tanenbergo mūšiu, vėliau jam labiau prigijo Griunvaldo mūšio vardas. Bet kadangi mūšis įvyko baltiškose žemėse ir buvo akivaizdu, jog, Griunvaldo vardas yra vokiečių vertalas iš baltiško žodžio, tai lietuviai šiam mūšiui grąžino pirminį, baltišką, Žalgirio vardą.

Dabar tapo madinga neigti istorijos analizę. Tiems, kurie bando istoriją analizuoti, pašaipiai ištariama „kas būtų, jeigu būtų...“ Bet žmogus tampa išmintingu tik tas, kuris mokosi iš klaidų. Norint suprasti istoriją, privalu ne tik prisiminti istorinius įvykius bei tų įvykių dalyvių vardus, ne tik suprasti, kaip tie įvykiai paveikė tolesnę istorijos raidą. Istorikui ar politikui yra būtina suvokti ir tų istorinių įvykių priežastis, o dar svarbiau yra išanalizuoti ir tuos kelius, kuriais nebuvo eita, tas galimybes, kuriomis nebuvo pasinaudota. Tik istorijos analizė, remiantis posakiu „kas būtų, jeigu būtų?“, suteikia galimybę suprasti istoriją, suvokti padarytas klaidas, taigi, ir suteikia galimybę tų klaidų nekartoti ateityje.

Dauguma istorikų bei politikų nutyli negražius savo šaliai faktus ir netgi atvirai meluoja. Aš apie gražius savo tautos ir valstybės faktus kalbu daug. Manau, kad taip ir turi būti, nuolatos girdint šmeižtus apie Lietuvą ir lietuvius. Tikiuosi, kad skaitytojai, perskaitę šią knygą, galės susidaryti objektyvesnę nuomonę apie Lietuvą bei lietuvius.

 

 

 

Atgal