VISUOMENĖ
2024.04.11. Viceministras: Lietuvos persikvalifikuojančių darbuotojų skaičiaus rodiklis yra vienas žemiausių ES
Lietuva pagal persikvalifikuojančių darbuotojų skaičių yra viena paskutinių valstybių Europos Sąjungoje (ES), teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. „Mes turime pakankamai nemažą darbuotojų skaičių Lietuvoje, kuriems reikia tiesiog persikvalifikuoti (...) Lietuva yra Europos Sąjungos uodegos gale pagal tai, kiek darbuotojų persikvalifikuoja“, – verslo forume Ukmergėje akcentavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Jo teigimu, kiekvienos savivaldos prioritetas turėtų būti žmogiškųjų išteklių pritraukimas. Tai, anot viceministro, skatintų infrastruktūros vystymą ir didesnį verslo finansavimą. „Esmių esmė, kas rūpi kiekvienam investuotojui, ar yra, kas dirbs“, – teigė K. Žemaitis.
Karolis Žemaitis
Todėl ministerija teigia skatinanti perkvalifikuoti ir vietinei darbo rinkai priklausančius darbuotojus. „Ekonomikos ministerijos pozicija visada buvo pasitikėti pačiu verslu. Jeigu verslas pats yra linkęs investuoti į savo darbuotoją, greičiausiai būrimo iš delno kursų neorganizuos savo darbuotojams. Organizuos tai, ko reikia pačiam verslui“, – pabrėžė K. Žemaitis. „Investicinė aplinka yra stabili. Natūralu, kad karas Ukrainoje padarė įtakos, faktas, kad reikia dėti daugiau pastangų įrodyti, kad Lietuva yra stabili, nuspėjama, saugi valstybė investuoti“, – kalbėjo K. Žemaitis. Pasak jo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtra yra ypač svarbi stambiems investuotojams, kurie investuoti žvalgosi į tas teritorijas, kur yra jau parengta infrastruktūra. „Joks investuotojas į plyną lauką neina (...). Tai vienu metu reikia tiek ruoštis tai infrastruktūrai, tiek dirbti, kad tie investuotojai čia ateitų“, – išskyrė K. Žemaitis. LEZ plėtimas, pasak jo, sudarė sąlygas kurti vadinamąjį „žaliųjų investicijų koridorių“ stambioms investicijoms ir kurti aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas regionuose. „Tai reiškia, kad stambus investuotojas investuoja, Ukmergės atveju, bent 30 mln. eurų ir sukuria arba du šimtus, arba dvidešimt darbo vietų. Jos turi būti bent ketvirčiu geriau apmokamos nei savivaldybės vidurkis. Tada jam (investuotojui) galioja 20 metų nulinis pelno mokestis ir papildomos visokios lengvatos ir pagalbos“, – pabrėžė K. Žemaitis. Jo teigimu, dėl naujų technologijų pramonės sektoriuje mažėjant darbuotojų poreikiui susidaro sąlygos dirbti geriau apmokamą darbą. „Lietuva nebėra pigios darbo vietos šalis. (...) Mes, kaip piliečiai, galime pasidžiaugti tuo 5–10, 11–12 proc. atlyginimų augimu per metus. Aišku, darbdaviams tai yra tam tikras iššūkis ir galvos skausmas“, – teigė viceministras. „Lietuva vis dar yra konkurencinga per kaštų ir kokybės santykį. (...) Taip, mūsų darbo jėga brangsta, bet jos ir kokybė auga“, – pridūrė jis. K. Žemaičio teigimu, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1300–1400 ha (hektarų) ploto teritorijos pramonei vystyti. „Šitie skaičiavimai buvo daryti iki gynybos investicijų atėjimo perspektyvos, kuri dar, tikėtina, tuos skaičius keis“, – pridėjo jis.
Atgal
.jpg)
