VISUOMENĖ
2024.03.20. Valstybės šventė Stagalėnuose
Povilas Šimkavičius,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Saulėtos, tačiau gana vėjuotos kovo 11-osios vidudienį, važiuojant į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę, kuri vyko netoli mūsų esančiuose Stagalėnuose (Linkmenų sen., Ignalinos r. sav.), mintyse skambėjo kompozitoriaus, poeto ir pedagogo Kęstučio Vasiliausko dainos „Valstybės šventė“ žodžiai: „Prie Nemuno ir Baltijos krantų,/ Nuo Gedimino išdidžios pilies,/ Lig Ignalinos krašto ežerų/ Iškeltos vėliavos gimtos šalies“.
Čia pedagogų Jurgitos ir Tomo Samoškų sodyboje po Lietuvos trispalve susibūrė gausus būrys patriotiškai nusiteikusių Antalksnės kaimo bendruomenės narių, keletas aplinkinių Maksiūnų ir Mikališkio kaimų gyventojų bei Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ kolektyvas. Valstybės šventės dalyvius lydėjo gera nuotaika, šypsenos veiduose, malonus bendravimas, naujos pažintys, šokis ir daina.
Gražias emocijas pažadino folkloro ansamblis „Čiulbutė“
„Čiulbutės“ vadovė Sigutė Mudinienė, pristatydama kolektyvą, pasidžiaugė, kad jo atliekamos sutartinės, senovinės dainos skamba ne tik Ignalinoje, bet ir visoje Lietuvoje. Ansamblis, mylintis folklorą ir puoselėjantis senąsias vertybes, nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse. S. Mudinienė pabrėžė, kad praeitais metais folkloro ansamblis dalyvavo labai svarbiame ir prasmingame Ignalinos krašto muziejaus su partneriais projekte „Tęstinis projektas „Sugrįžtanti dainomis“: knygos ir dainų audio įrašų leidyba“. Jo metu išleista knyga „Žalioj girioj paukštės giema“, skirta Ignalinos krašto liaudies dainininkės, vadinamos dainų karaliene, Kristinos Skrebutienės (1855-1943) tautosakos palikimo įprasminimui. Knygoje pateikiami ne tik dainų tekstai ir melodijos, bet ir 50 dainų, kurias įdainavo dvidešimt penktus veiklos metus skaičiuojantis folkloro ansamblis „Čiulbutė“.
Šaudymo dalyvių apdovanojimas
Iš kairės Vida Šimkavičienė ir Elena Samulienė
Iš kairės: Tomas Samoška ir šaudymo varžybų nugalėtojas
Dainuoja Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“
Iš kairės: Jurgita Samoškienė ir Gražina Ragaišienė
.jpg)
Sigutė Mudinienė
Liaudies šokius šoko visi
Iš kairės Lionė Gruodienė
Iš dešinės Jūratė Margelienė
Tomas Samoška ir Gražina Ragaišienė
Kieme liko tik maža trispalvė...
Šventės metu gražias emocijas pažadino skambėję lietuvių liaudies, karinės ir partizanų dainos „Tu Lietuva, tu mano, tu brangi Tėvyne,/ Lietuvėla tu mano, šalala gimtine“, „Laisiu arklį žalion pievon“ (užrašė K. Skrebutienė), „Per lygius laukelius“, „Oi kareivi, kareivėli“, „Per Meironų kaimelį“ ir kitos. Anot Sigutės, dauguma ansamblio atliekamų liaudies dainų yra giliojo folkloro klodo, užrašyto Ignalinos krašte, jų amžius siekia net porą šimtų metų.
Kartu su „Čiulbutės“ kolektyvu dainavo, ratelius ir liaudiškus šokius šoko ir šventės dalyviai, tarp jų linksma, maloniai bendraujanti gera mūsų kaimynė, tremtinė Elena Samulienė iš Maksiūnų. Šokėjams armonika akompanavo Lionė Gruodienė.
Malonu buvo matyti ansamblyje „Čiulbutė“ dainuojantį ir šokantį Kęstutį Žemaitį, kuris vaikystėje vasaras praleisdavo pas senelius Mikališkio kaime. Kęstučio dėka ir sužinojome apie puikų Valstybės šventės renginį Stagalėnuose.
Ansamblio vadovė pasidžiaugė, kad galime kartu švęsti Lietuvos nepriklausomybę. Sodybos šeimininkė Jurgita pasidžiaugė susirinkusių gausa ir išsakė viltį ir toliau bendradarbiauti. Ji patikino, kad Lietuva nuo gėrį kuriančių darbų – dainų, šokių – tik gražėja.
Taiklumo ir susikaupimo išbandymas šaudant iš lanko
Jurgita Samoškienė, atstovaujanti Lietuvos tarptautinei žmogaus teisių organizacijai, linkėdama visiems susirinkusiems gražios dienos, sakė, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, už laisvę mes turime kovoti ir pasistengti ją išsaugoti. Jurgita paragino svečius dalyvauti šaudymo iš lanko varžybose, kurias organizavo bei su šaudymo technika ir šaudymo iš lanko subtilybėmis supažindino sodybos šeimininkas Tomas, jam talkino sūnus Matas. Savo taiklumą ir susikaupimą Kovo 11-osios proga simboliškai išbandė 11 dalyvių. Taikliausias buvo folkloro ansamblyje dainuojantis Darius, kuriam Jurgita įteikė puikų ir pavasariui aktualų prizą – inkilą. Visi kiti dalyviai džiaugėsi įvairiomis atminimo dovanėlėmis. Antalksnės bendruomenės pirmininkė Gražina Ragaišienė, įteikdama inkilus sodybos šeimininkui Tomui ir folkloro ansamblio vadovei Sigutei, pasidžiaugė, kad per Tris Karalius atrado Stagalėnų kaimą, kad užgimusi draugystė tęsiasi, o čia susirinko visi mylintys Antalksnės ir Stagalėnų kaimus. Su jaudulio ašara akyse Gražina paragino džiaugtis laisve ir ypač mūsų Lietuvėlės laisve.
Kieme po eglute pasiliko tik maža trispalvė
Šiltai bendraujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, vaišinantis Antalksnės kaimo bendruomenės atstovės Jūratės Margelienės labai skaniu ant laužo pagamintu daržovių troškiniu, daugeliui vaikystę ir jaunystę primenančiomis žarijose keptomis bulvėmis ir tiesiog tirpstančiu burnoje obuolių pyragu, nepastebimai prabėgo laikas.
Šventės dalyviai po truputį išsiskirstė, kieme liko tik maža trispalvė, stebėjusi šventės eigą, kažkieno įbesta po jauna šeimininkų eglute.
Išminčiai sako, kad pamirštas (paliktas) daiktas skatina sugrįžti į tą pačią vietą. Taigi, iki naujų susitikimų Ignalinos krašte, o gal ir vėl entuziazmu trykštančių Jurgitos ir Tomo sodyboje.
Atgal
.jpg)
