VISUOMENĖ
2024.02.22. IR TAMSĄ PRANAŠAUJANTYS SULAUKS ŠVIESOS
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Už lango jau pavasaris. Miške nedrąsiai prasimerkė pirmos žibutės. O Kaune su didžiuliu malonumu stebėjau profesoriaus Lašo gatvėje medyje stryksinčią voverytę... Gamta, nepaisydama rinkimų ažiotažo ir niūrių pranašysčių, atneša gaivų šviesos spindulį. Ką tik gurkšnodamas kavą žiūrėjau Andriaus Tapino laidą „Laikykitės ten“. Ir keletą kartų taip linksmai nusikvatojau, kad nepaisant Lietuvą tebekrečiančių kiaulysčių bei šunybių, vakarėjančiame dangaus skliaute išvydau besišypsančią saulę. Pilnas internetas, laikraščiai ir gandonešių burnos apokaliptinių pranašysčių. Po siaubingos Navalno mirties jau niekas nebesuskaičiuoja to dvesiančios imperijos fiurerio aukų. Bet argi pirmas kartas, kai protinga tauta tampa išprotėjusio diktatoriaus įkaitu? Juk dar vakar Adolfui Aloysovičiui saliutavo germanai, o šiandien Josifo Visarionovičiaus pasekėjai, susargdinti utopine „Russkij mir“ pasakėle, tikisi visur „navesti poriadok“. Ar mūsiškiai „išminčiai“ suvokia, kokiame pasaulyje jie gyvena ir kas dabar yra svarbiausia? Jiems, žinoma, svarbiausia likti prie lovio, paneigti retų teisėsaugos ir žiniasklaidos atstovų pastangas pagaliau užkirsti kelią Valstybės apvaginėjimui, nutautinimui ir nepadoriam persekiojimui tų, kurie turi „kitą nuomonę“. Tamsai atstovaujantys trubadūrai labai veiklūs ir atkaklūs. Vos išgirdę protingą, savalaikę nuomonę, jie sugeba sukelti tokį triukšmą, kad puolimo ir šmeižto neatlaikę sąžiningi pareigūnai skuba užleisti pozicijas politinėms prostitutėms. Niekas nepaaiškins, kodėl Lietuvoje baigiamas sunaikinti švietimas. Teigiama, kad Lietuvoje uždaryta mokyklų daugiau nei jų subombardavo Ukrainoje Putino kariauna... Koks staugimas kilo, kai buvo paskelbta, jog 74 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų išlaiko visus tris valstybinius brandos egzaminus. Tuo tarpu nevalstybine kalba besimokančių - mažiau nei pusė. Kad ne lietuvių tautybės vaikai nuskriaudžiami, kad jiems nesudaromos tinkamos sąlygos išmokti dar vieną, šalies, kurios piliečiai jie yra, kalbą, nutylima. O rėkiama, jog taip kovojama su rusų kalba, tamsuoliai kliedi, jog norima uždrausti Puškiną, Dostojevskį, Tolstojų… Ir tokias insinuacijas, tokį Lietuvos šmeižtą drįsta skleisti patogiai valdžioje įsitaisę menkystos. Vargšas švietimo ministras! Po daugelio stagnacijos metų pagaliau į postą atėjęs tinkamas asmuo neišlaikė išpuolių ir nutarė trauktis… Lyg ir „protingas“ laikraštis drėbtelėjo, jog jis sumanė trauktis „sukėlęs šaršalą“. Šaršalą ir kelia tokie „organai“, kurie dažnai niekuo nesiskiria nuo sovietinių. Teisus buvo Einšteinas, linksmai suabejojęs dėl Visatos begalybės, tačiau neabejojęs dėl kvailumo begalybės...
Kodėl mes, atšventę pačią didžiausią savo Šventę, vis dar negalime susitupėti? Turime tokią darbščią ir talentingą tautą, o išsirenkame ir svarbiausius postus atiduodame nevykėliams. Ne, gink Dieve, ne visi tokie. Ne vieną ministrą ir aš būdamas Prezidentu patvirtinčiau. Nepykite, bet geriau nutylėsiu pavardes. Beje, net ir tie, kurie pridarė klaidų, nebūtinai yra valstybės priešai. Gaila, bet ir mūsų abejingumas nepadeda susiorientuoti ir pasirinkti teisingą kryptį. Negalima, pavyzdžiui, neprisiminti kelis dešimtmečius šalį ėdančios „kolchozų“ struktūros. Iki šiol Valstybė net nežinojo, kokiais žemės plotais disponuoja ši sovietinė sistema. Jos nepasiekė nei normali infrastruktūra, nei miestų bei kitų gyvenviečių gyventojams prieinami patogumai, nes vadinami „kolektyviniai sodai“ buvo lyg valstybė valstybėje. Daugelis jų sunyko savaime. Tačiau „auksinėse“ teritorijose „sodus“ po savo sparneliu priglaudė visokie „susivienijimai“, „draugijos“, kad galėtų gyventi sodininkų sąskaita. Nors visiškai nesuprantama, kam tie pinigų melžėjai reikalingi. Jie reikalingi tik sau! Todėl dabar tikrai nepavydžiu Ministrui Simonui Gentvilui, kuris pagaliau (!) atkreipė dėmesį į šį sovietinį rudimentą, keliantį ne tik ekonominę grėsmę Valstybei. Pasirodo, Lietuvoje į neaiškias rankas išdalinta ir atiduota 120 tūkstančių hektarų! Kas jais naudojasi? Ir kokias nesąmones rašo Konstituciją ignoruojantis „įstatymas“ apie „bendrojo naudojimo žemę“? Atleistą nuo visų mokesčių! Tūkstančiai pasipiktinimų internete, prokuratūros pastangos ginti viešąjį interesą, kolchozinis tų „bendrijų“ administravimas, nesutvarkytos gatvės, keliai, apšvietimas, geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai...Atrodo, lyg kažkas tyčia ignoruoja tų „bendrijomis“ vadinamų kolchozų pažangą, integraciją į miestų infrastruktūrą, patogumus... Juk niekas ten neplanuoja nei prekybos, nei medicinos, nei švietimo tinklų… Gatvės nesąžiningai susiaurintos, duobėtos, kreivos, pavadintos (kaip ir pačios bendrijos) gana keistais sunumeruotais vardais… Bet tereikėjo tik „nutekėti“ informacijai, kad (Dieve mano!) ministras Gentvilas ruošiasi sunaikinti šventą Stalino laikų palikimą – kolektyvinius sodus!!! Jau ieškoma kandžių „žurnalistų“, influencerių, kad jie Ministrą paskelbtų nusikaltėliu, su visa jo gimine prakeiktu sodininkų išdaviku… Įdomu, kad ir aš sulaukiau raginimo stoti į mirtiną kovą už „darbo žmonių poilsio, mėgėjiškos sodininkystės išsaugojimą“ ir taip toliau, ir taip toliau… Be kita ko, Ministras atkreipė dėmesį ir į netikusią gyvenamųjų namų ir kitų pastatų bendrijų valdymo tvarką. Iki šiol ir tos „bendrijos“ ne visos buvo tikros bendrijos. Mūsų „bendrija“ svarstys kaip atgauti baisias buvusio pirmininko pavogtas sumas. Ir iš renovacijos jis sugebėjo pasipelnyti… Jeigu įprasta ne šiaip sau, o net stambiu mastu vagiliauti Valstybės institucijose, tai visokios, atsiprašant, „bendrijos“ yra puikiausia terpė mus visus apvaginėti…
Kad šios įžvalgos neatrodytų, kaip mėgsta sakyti vagis dangstydami valdžios vyrai, tik įtarimai arba nuomonė, pateikiu, ką Ministrui parašė Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas. Pateikdamas Ministrui penkis „egzamino“ punktus ponas R.Vaitekūnas sako: „...norime išgirsti asmeninę Jūsų nuomonę...“ Pirmas to „norėjimo“ punktas toks: „Kokiais statistiniais duomenimis (sodininkų bendrijų skaičius, jų geografinė vietovė, sodininkų mėgėjų skaičius kartu su šeimos nariais, gyvenančių sodininkų bendrijose žmonių skaičius, sodininkų bendrijose esančių kelių kilometražas, tame tarpe perimtų savivaldybių patikėjimo teise, bendrojo naudojimo žemės, priklausančios valstybei, plotas, sodininkų bendrijų nuomojamos bei išpirktos žemės plotas, sodininkų bendrijų, pripažintų urbanizuotomis teritorijomis skaičius, duomenys apie sodininkų bendrijas, prijungtas prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų ir kt.) vadovaujantis ruošiamasi panaikinti Sodininkų bendrijų įstatymą?“ Še tau, boba, devintinės! Pats „draugijos“ pirmininkas nesusigaudo savo „ūkyje“. Jis reikalauja iš Ministro ataskaitos, kurios skaičių pats nežino. Egzaminuoja Ministrą! Tai ką jis valdo? Kiek gatvių ir kelių jis išasfaltavo, kiek vandens tiekimo ir nuotekų tinklų nutiesė? Kiek gatvių apšvietė? Kiek „sodai“ už iš Valstybės nugvelbtą žemę nesumokėjo Valstybei mokesčių? Pagaliau, kiek pensininkų ta „draugija“ nedraugiškai nureketavo lupdama prievartinius nario mokesčius? Ar ne gėda klausti, „apie sodininkų bendrijas, prijungtas prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų“, jei patys kolchozų pirmininkai aršiai tam prieštarauja? Net ten, kur jau buvo susitarta dėl tų tinklų, sugebėta panaikinti tą galimybę. Jei pirmininkas klausia, kiek yra bendrijų, kitų jas liečiančių faktų, tai koks jis šeimininkas? Jis gina tik savo kailį. Jokie sodininkai jam nerūpi. O jam, aišku, pritars ir kolchozų pirmininkai. Kolūkiečių niekas neklaus. Dabar svarbiausia susivienyti „į šventą medžioklę“, kaip sakė draugas Marksas, prieš kolchozus norintį panaikinti poną Gentvilą. „Išgelbėkime bendrijas, kurių niekas nenori! Suėskime poną Gentvilą, kuris gina Valstybės interesus!“
Pavasaris už lango. Jau dygsta pomidorų ir paprikų daigai. Dygsta be kolchozų pirmininkų ir reketinių jų darinio, „draugijų“, pagalbos. Sodininkams nereikia jokių „načalninkų“ nei komisarų. Keista, kad kadrinis pareigūnas, baigęs kažkokią „tardymo akademiją“ taip įsikibęs laikosi to niekam nereikalingo posto. Juk su malonumu jį priimtų buvusi darbovietė VRM. Kam save žeminti sulaukus garbingo amžiaus? Nereikia to sovietinio rudimento! Visos bobutės puikiai augino svogūnų laiškus ir ridikėlius be vadovavimo „iš viršaus“. Laikas susiprotėti! Leiskime pagaliau žmonėms pasinaudoti deklaruojama konstitucine teise: „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Ar buvęs VRM ministras už prievartą? Nemanau. Tai kodėl jis priešinasi pažangai?
Mieli sodininkai ir šiaip gamtos mylėtojai. Ilgai tamsos debesys temdė jūsų padangę. Tikėkime, kad ji išsiblaivys ir pagaliau sulauksime laisvės pavasario, kai jūs būsite laisvi savo žemės šeimininkai. Kai jūsų nepersekios ir nereketuos bolševikinių laikų erkės, nemylinčios nei Lietuvos, nei jos įstatymų. Padėkokite gerbiamai Aplinkos Ministerijai, kad pagaliau išgirdo jūsų šauksmą tyruose. Ir tie, kurie pranašavo tik tamsą, sulauks šviesos. Tikėkimės, kad sulauksime šventų Velykų, pagaliau atsikratę kolchozinės baudžiavos. Valstybė atgaus išparceliuotą turtą, jos iždas pasipildys ženklia suma, o kai kam iš galvos išdulkės noras „didinti pėvėėmą“. Rezultatas apstulbins net užsimiegojusią valdžią, kuri nematė, kaip po nosimi švaistomas jos turtas ir kiršinami žmonės. Lietuvos padangė tikrai prašviesės! O kas nori susiburti, tai mūsų teisė numato įvairių galimybių. Jos ne prievartinės, todėl labai vertinamos ir pasiekia tikrai puikių rezultatų.
Atgal
