VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2024.01.25.NAUJA SENA PRITČA

Dr. Algirdas Kavaliauskas,

Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys

Straipsnelio pavadinime svetimžodis lietuvių kalbos dokumentuose lietuviško atitikmens neturi, o svetimžodis anūkas turi lietuvišką atitikmenį – vaikaitis. Turėti tai turi...

Yra Valstybinė lietuvių  kalbos komisija, yra inspekcija, yra jų sudarytas nevartotinų svetimybių žodynas. Jame yra įrašytas anūkas.

Yra LRT televizija, joje kalbininkų grupė. Bet gal jie neraštingi, jeigu nežino ar nepaiso (nors vargu ar galima prileisti mintį – ignoruoja svarbų dokumentą). Visko gali būti. Teko sutikti asmenį su aukštuoju išsilavinimu, bet be pradinio. Dar yra LRT Pageidavimų koncertai, su vedėja Regina, globojančia rusicizmus.

Visko yra, Bet gal trūksta geranoriškumo, geros valios lietuviškumo. Galima pasimokyti iš kolegų TV 1 transliuojamų Sveikinimų, kur vedėja paiso lietuvių kalbos gramatikos reikalavimų, skamba graži kalba gražiu balsu.

Taigi, yra po šalį klaidžiojantys anūkai su proanūkiais, palaiminti reginų...

Yra sporto žurnalistai, rungtynių komentatoriai Rytis ir Rokas, Yra krepšinis, turintis žaidimo taisyklės, kaip jis žaidžiamas, kaip pelnomi taškai. Komentatoriai gal pamiršo. Tarsi užkerėti kartoja vieną ir tą patį: iš viršaus! Kartais net nesako, ką iš viršaus padarė.  Aštrialiežuviai vyrai mėgsta ir pablevyzgoti... Komentatoriai juk neprilyginami nepraustaburniams... Tai gal laukia veiksmo iš apačios ar iš šono.

Jie, komentatoriai, matyt prisimena, kaip jaunystėje šaukė, staugė tribūnose, taip dabar prie mikrofonų.

Mokinau kitakalbį jaunimą. Jaunimas mėgsta sportą. Kad geriau pramoktų lietuvių kalbos, patariau klausytis  sporto rungtynių komentavimo.

Klausėsi.

Tai patyriau savo buvusių studentų klausydamas kalbos... Ir ne tik jų kalboje, anūkai su proanūkiais iš viršaus jau daugybę metų sklando po Lietuvą, tarsi vėjo nešiojamos šiukšlės.

Ir ką gi? Nieko. Sėkmingai sklando...

Visa tai žinoma, dešimtmečiais kartojama ir gal netrumpiau bus kartojama, jeigu neatsiras koks nors stimulas suprasti, kad žalingo seno reikia atsisakyti, o ne keisti nauju senu, kartais nors ir paįvairintu...

Spaudoje rašyta, rašoma, kad dėl įvairių priežasčių daug Lietuvos gyventojų neįvertina susidariusios padėties. Nors dauguma jų pripažįsta, gimtosios kalbos būklė prasta. Prasta, nesiginčija. Ir tiek. Gal užsiėmę, gal nesupranta, o gal ir nebenori suprasti.

Žiniasklaidoje daroma taip, kad būtų patraukliau, jog daugelis gal negalėtų pilnai suprasti, kad nepasibaisėtų,  tik pajėgtų įsižeisti. Kai kas žiniasklaidoje lietuvius yra pavadinęs veršių tauta, miegančia letargo miegu. Lyg ir įspūdinga... Anot jų, ją, tautą, kitataučiai mulkina, o ji sau snaudžia, gal bijo pažeisti tariamo draugiškumo. Tautų nesantaikos kurstymu bijo būti apkaltinta. Šitaip! Gal todėl priimamos svetimos raidės, žalingos net valstybės suverenitetui. Dabar peršami diakritiniai ženklai ir kt.; nutautinimo elementai neatmetami ar nenoriai ignoruojami.  Ir nesimato, kad veršių tauta pabustų iš veršiško  (gal vergiško?) miego. Seimo pirmininkė su ją priglaudusios partijos, iš kurios jau kai kurie asmenys pabėgo, vadove kuria gyventojams, bent jau daugeliui, nepriimtinus opusus ir – nieko! Gal visi laukiame kol mus, nedraugų, o gal užjaučiančių, įvardintą  veršių tautą, kitataučiai piemenys nugins į skerdyklą-nutautinimo dykvietę, iš kurios nebesugrįžtama, nebebus kelio atgal.

Tai bent aklumas ar letargo miegas, kad nei šalies Prezidentas, nei Seimo pirmininkė,  nei Ministrė pirmininkė su kai kuriais ministrais negali iš jo pabusti ir daug ko nemato ar nenori  pamatyti, pavyzdžiui, kaip kitataučiai, neturintys lietuviško identiteto, lietuviškos gyvenimo pajautos, nevykusiai tvarko lietuviškumo, lietuvių kalbos reikalus; lietuvių valstybėje, draugiškai kitataučius priglaudusioje, nedraugiškai lemia lietuviškumo, lietuvių kalbos politiką! Jiems padeda ir kai kurie lietuviai, pavyzdžiui, iš Kauno.

Metų pradžioje profesorius iš Kauno kalbėjo apie rusiškų mokyklų pertvarką. Kalbėjo lietuviškai, bet vis tiek nelabai suprantamai.  Rusiškų mokyklų pertvarkai nesą vadovėlių.  Tikrai?  Lietuvos Respublikos valstybės išlaikomoms bendrojo lavinimo mokykloms Lietuvoje yra išleisti vadovėliai, bet, išeitų, rusiškoms mokykloms jie netinka. Prelegentas pripažino, kad Rytuose išleisti vadovėliai negeri. Minimai pertvarkai įvykdyti reikės Lietuvoje rusų kalba išleistų vadovėlių! Tai bent pertvarka! Duoklė buvusiam vyresniajam broliui ar dar kas?  Lietuvoje buvo žinomi trys rusiškų mokyklų centrai /vietos/: Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine.  Dabar, išeina, reikia pridėti ir Kauną. Gaunasi įspūdingas kvartetas.  Vyresnieji gal dar neužmiršo Rytuose sukurtos pasakėčios apie nevykusį kvartetą, savo nedarnia, šiurpia muzika gąsdinusį jį išgirdusius. Dabar kaunietis nori išgąsdinti mus savo kuriamu kvartetu. Pretekstas atsirasti naujiems  šmaikštiems posakiams ar pritčoms: suklaidink, apgauk žmogų, būsi apgavikas, apkvailink, suklaidink milijonus – būsi politikas!

Ir kaip pasekmė to apkvailinimo, kenčia mūsų   viena seniausių ir gražiausių indoeuropiečių kalbų, lietuvių kalba.

 

Atgal