VISUOMENĖ
2024.01.05. LAIKUI PRABĖGUS
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Esu rašęs apie daugelį lietuvių draugijų, esančių užsienyje, taip pat ir apie Vinicoje (Ukraina) veikiantį „Vinicos lietuvių kultūros ir istorijos centrą“ bei jo pirmininką Vasilijų Sugaką.
Jo ir Centro norą įamžinti pro Vinicą žygiavusius lietuvius, Vinicoje buvusius Karijotaičius, čia stovėjusią lietuvių pilį. Netgi vietą (aut. past. - Zamkovaja gora), remdamasis istoriniais šaltiniais, Vasilijus žino ir prisimena tuos taip ir nepasibaigiančius kelius pas miesto valdžias dėl LDK Algirdo ar jo giminaičių įamžinimo. Tuose keliuose pirmininką rėmė tuometis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Lietuvos Vyriausybė netgi lėšų paminklo projektui skyrė, tačiau, tačiau... paminklo nėra.
Šiandien, praslinkus beveik dešimtmečiui, kalbinu „Vinicos lietuvių kultūros ir istorijos centro“ pirmininką Vasilijų Sugaką ir klausiu, kaip reagavo tuometė Vinicos valdžia į Jūsų, kaip Vinicos lietuvių susivienijimo pirmininko, kreipimąsi dėl kunigaikščio Algirdo ar jo giminaičių Karijotaičių įamžinimo Vinicoje
Bėgo metai, virė ginčai, ir aš, kaip „Vinicos lietuvių kultūros ir istorijos centro“ pirmininkas dar kartą kreipiausi (2015.05.29) į Vinicos miesto valdžią, remdamasis 2015 m. Ukrainos prezidento Petro Porošenko Įsaku ,,Dėl komunistinio ir nacionalsocialistinio režimų bei jų propagandos ir simbolikos uždraudimo Ukrainoje", prašydamas vieną iš gatvių, susijusių su sovietmečiu, pavadinti LDK kunigaikščio Algirdo ar jo giminaičių vardu. Po mano kreipimosi tik po mėnesio gavau atsakymą, kuriame apie LDK kunigaikštį Algirdą - nė žodžio. Ir vėl rašiau valdžioms (aš juk gimęs ir iš dalies augęs Žemaitijoje, o mes, žemaičiai, kai reikia, užsispyrę esam). Ir įvyko stebuklas!
2016 m. vasarą Jakovo Sverdlovo (aut. past. - J.Sverdlovas - tarybinis partinis ir valstybės veikėjas. Vienas rusų revoliucijų ir bolševikų teroro organizatorių. Formalus Tarybų Rusijos vadovas 1918-1919 metais) gatvė tapo Karijotaičių (Vulicia Kniaziv Kariatoviciv) gatve.
Ar dabar ši gatvė dar vadinama šiuo vardu?
Taip, pavadinimas išliko. Tik, aišku, jis niekam nieko nesako. Eiliniam piliečiui neaišku, kas tie Katijotaičiai. Manau, reikėjo papildyti: Litovskich kniaziv Kriatoviciv. Juk tai istorinė tiesa: jų šiose žemėse būta!
Paprastai apie gatvę, kuria žengi, kažką žinai. Ar einantys, važiuojantys kunigaikščių Karijotaičių gatve, žino, kas tie Karijotaičiai, ar Turizmo centro gidai užsimena apie tai, kodėl ji taip pavadinta: juk anksčiau (aut.past. - sovietmečiu) ji buvo vadinta Sverdlovo vardu.
Deja, Turizmo centro gidai apie tai retai užsimena. Kai aš vesdavau ekskursijas, visada užsimindavau ir apie LDK kunigaikštį Algirdą, Karijotaičius, Karijoto sūnus Jurgį, Aleksandrą, (1362 arba 1363 m. rudenį) mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų (dabar Siniuchos) upės stovėjęs to paties pavadinimo Mėlynųjų Vandenų miestelis ir sritis, esanti dešiniajame Dniepro krante, žemiau Kijevo). padėjusius Algirdui nugalėti svarbaus Aukso ordos centro vakaruose kariauną ir už tai gavusius teisę valdyti Podolę tarp Dniestro ir Dniepro (dabartinės Ternopolio, Chmelnicko ir Vinicos sritys).O galinga Aukso Ordos kariuomenė patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
Visad pabrėžiu. kad po pergalės 1362 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos jau buvo nuo Juodosios jūros regiono iki Dniepro ir Pietinio Bugo žemupio, prie Dniepro – iki pat jo krantų. Vyko įsitvirtinimas naujose žemėse: Kijeve, Volynėje, didelėje Podolės ir Černigovo-Seversko dalyje, kurios atsidūrė Lietuvos kunigaikščių valdžioje.
Papasakokit apie kasinėjimus ten, kur, manoma, pilis ar pilys buvusios
Apie Pilies kalną kalbama jau nuo tada, kai Ukraina paskelbta Nepriklausoma. Daugelį domino, kas gi ten, jo viduje, tačiau, matyt, susidurta su lėšomis,ir todėl darbai buvo atidėliojami ir atidėliojami. Bet... 2018 metų rudenį, eidamas pro šalį,pasirodė čia archeologai. Pasirodo, tai buvo iš Kijevo atvykusi grupė specialistų, kurių vadovė Larisa Vinogorskaja, man prisistačius, sutiko pabendrauti. Ji trumpai papasakojo apie tą laikotarpį, kai lietuvių čia būta. Sutarėme kito ryto interviu su ja, bet, man atvykus, paaiškėjo, kad jai buvo uždrausta duoti interviu apie vykstančius kasinėjimus beijų ryšį su Lietuva ir pagrasinta nutraukti kasinėjimų finansavimą.
Pilies kalno kasinėjimų darbai
Pilies kalnas (ZAMKOVAJA GORA). ,,Vinicos lietuvių kultūros ir istorijos centro” nariai: antras iš dešinės - Centro pirmininkas Vasilijus Sugak
Istorinė atmintis su žeme sulyginta
Kasinėjimų fragmentas. Amžinojo poilsio atgulęs... Gal ir lietuvis...
Nuotraukos Vailijaus Sugako
Archeologė L. Vinogorskaja sakė per savo mokslinės veiklos periodą (o tai ne vienas dešimtmetis!) pirmą kartą susidūrusi su tokiu administracijos spaudimu. Vis dėlto sutarėme, kad ji, grįžusi į Kijevą, parašys išsamų straipsnį apie kasinėjimųišvadas.Deja, niekur nieko nepaskelbta... O, praėjus porai metų, iš mano vadovaujamo Centro kolegų sužinojau, kad, pasitelkus statybinę techniką, kasinėjimai sulyginti su žemės paviršiumi, o toje vietoje būsiantis didelis Prekybos centras. Bet... Vinicos gyventojai tam pasipriešino. Dabar Piliavietės vietoje plevėsuoja Ukrainos vėliava. Apie kokius nors ženklus, kurie primintų čia buvus lietuvius, lenkus ar kazokus, deja, nėra.
Kokių dar vietų, susijusių su Lietuva, esti Vinicoje
Tokių vietų yra. Kairiajame miesto pakraštyje yra skersgatvis Litovskij. Tai priminimas, kad mieste carinės Rusijos laikais Lietuvių pulko būta. Miesto centre - Kolona Magdeburgskogo prava ir Pilies kalnas, ant kurio buvusios keturios medinės pilys.
Čia Lietuvių pulko būta
Kaip gyvuoja jūsų centras (gal truputį istorijos: su kuo ir kaip dabar bendraujat: Ryšys su savo krašto (ir ne tik) lietuviais
Kaip ir visos regioninės lietuvių bendrijos, mes esame Ukrainos lietuvių susivienijimo (pirmininkė Dalia Makarova) dalis. Vinicoje lietuvių niekad nebuvo daug, bet vis dėlto (....) pavyko įkurti Vinicos lietuvių kultūros ir istorijos centrą. Jau pats pavadinimas įpareigojo domėtis ne tik kultūra, bet ir Ukrainos (o mums - ypač Vinicos) istoriniais ryšiais. Tai ir darėme, tačiau vykstant karui su rusiškaisiais fašistais,mūsų jėgos senka. Iš buvusių 35 narių beliko tik keli. Vieni, turėdami arba įgiję lietuviškus pasus, grįžo į Lietuvą, kiti darbo ieškoti patraukė į Angliją, Airiją, kitas pasaulio šalis, vyresnieji - jau Anapilyje. Nustojo veikusios ir kai kurios bendrijos, pvz. Donecko, Donbaso, nutraukė veiklą labai aktyvios lietuvių organizacijos Kryme. Mes dar laikomės, dar...
Lietuvių (LITOVSKIJ) skersgatvis
Kunigaikščių gatvė
Gal pora žodžių apie mūsų centro narius: pavadinimas lietuvių, dar nereiškia, kad čia spiečiasi tik lietuvių šaknis turį žmonės. Antai mano sūnus vedė vokietę: ji aktyvi Centro narė, noriai mokosi lietuvių kalbos, ją, kaip ir daugelį, domina Lietuvos istorija, Lietuvos ir Ukrainos istorinės bei kultūrinės sąsajos. Tokių narių Centre yra ir daugiau.
Aš vis dar neatsisakau minties įamžinti Lietuvos kunigaikščių Karijotaičių, Vinicos įkūrėjų, atminimą Vinicoje, todėl buvau ir būsiu dažnas svečias tiek Miesto merijoje, tiek susitikimuose su radijo, televizijos, spaudos atstovais.
Kaip vertinate įvykius Ukrainoje?
Tai baisu! Tai genocidas!
Dėkui už pokalbį ir geros kloties Jums ir Jūsų Centrui.
Atgal
