VISUOMENĖ
01 20. Duok lietuviui valdžios - turėsi bėdos!
Petras Mureika
1991 m. sausis. Tarnavau Panevėžio kariniame aviacijos dalinyje - Pajuostėje. Buvau karinio lėktuvo IL-76M ekipažo narys, vykdžiau šio lėktuvo radisto pareigas (skraidymo praktika - 7 metai). Jau tada, tarnaudamas tame kariniame dalinyje, sakiau savo buvusiems kolegoms kariškiams, kad Lietuva turi teisę pati tvarkytis savo šalyje, tačiau tai nereiškia, kad ji ateityje atsiribos nuo pasaulio matoma ir nematoma siena, tikėjau, kad gerai tvarkantis galima pakelti žmonių pragyvenimo lygį į žymiai aukštesnį laiptelį, bet apsigavau, nes mūsų šalį beveik visus šiuos 22 nepriklausomybės metus valdo neteisybė, arogancija, nesąžiningumas, savanaudiškumas, nemokšiškumas, gobšumas, korupcija, nebaudžiamumas, noras pralobti kitų sąskaita ir pan.
Dar tada (1991 m.) interviu sakiau, kad ginsiu šią šalį ir atsisakysiu kariniais lėktuvais skraidinti TSRS kariuomenės junginius į Lietuvą, o 1991 m. rugpjūčio mėnesį, pučo metu, jau antrą dieną įteikiau savo vadovybei pareiškimą dėl karinės tarnybos nutraukimo savo noru, kadangi nesutinku su kariuomenės įtraukimu į politines žaidynes ir pan.
Mano ekipažas prieš išvykstant iš Afrikos. 1990 m. rugsėjis
Nežiūrint į tai, niekas nenorėjo manęs atleisti iš tarnybos. Su manimi ilgai kalbėjosi aviacijos pulko vadas, divizijos vadas ir kiti pareigūnai, aš supratau, kad paruošti kitą žmogų vietoje manęs nėra taip paprasta, todėl jie įtikinėjo mane nemesti šios tarnybos. Pasakiau, kad puikiai juos suprantu ir kad sutinku su jais, kad daugiau tokio nuostabaus darbo savo gyvenime neturėsiu, bet aukoju tai savo šaliai, nes Lietuvai reikia sąžiningų žmonių.
Klydau. Dar 1992 m. (tuo laiku dirbau policijos pareigūnu) aiškiai suvokiau, kad einame žemyn su visa savo ekonomika, finansais, morale ir kitais dalykais, jau tada supratau, kad Lietuvai nereikia teisingų, sąžiningai dirbančių žmonių. Labai gaila, bet mes ir dabar dar ritamės žemyn (kaip koks pikiruojantis, savižudis lėktuvas).
Paklausite manęs, kokios sankcijos buvo taikytos mano atžvilgiu (1990-1991 m.) po tam tikrų mano viešų pasisakymų? Skraidžiau iki pat išėjimo iš armijos kaip ir anksčiau, tačiau uždraudė man išduoti asmeninį tarnybinį ginklą, tai reiškia, kad buvau skiriamas atlikti karinius (24 val.) budėjimus ten, kur nereikia turėti tarnybinio ginklo, savo pareigas vykdžiau tvarkingai iki to laiko, kol 1991 m. spalio mėn. pabaigoje atėjo įsakymas iš Maskvos - atleisti mane iš karinės tarnybos dėl etatų mažinimo.
Dėl tų teiginių, kad saviškiai šaudė į savus - apie tai nieko nežinojau, bet kaip supratau iš dabartinių prokurorų komentarų, tai užfiksuota sausio 13-ios byloje, tai kodėl neištyrė šio fakto iki galo? Lietuvėlėje, Marijos žemėje, visko būna, todėl žmonės jau ir nesistebi kai kuriais įvykiais šioje šalyje, bet jei toks Lietuvos valdymas tęsis ir toliau - nieko gero nesulauksime, žmonių viltys gyventi geriau bus palaidotos ilgam.
Kodėl turiu girdėti šį posakį: „Duok lietuviui valdžios - turėsi bėdos!“
.jpg)
