VISUOMENĖ
20232.11.29. LIETUVIŠKAS TROJOS KUINAS
Dr. Algirdas Kavaliauskas,
Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys
Praeitin grimzta deficito laikai, kai daug ko trūko. Ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams. Nepabaigiami darbai nuvarydavo juos nuo kojų. Ir vyrus, ir arklius. Dėl pašaro stygiaus gyvuliai labai nusilpdavo. Prisimenu humoristo kartų pastebėjimą: teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia. Toks perkaręs darbinis kuinas tvarte vadelėmis ar kitais pakinktais, pririštais prie palubės, pakeltas nuo žemės, šitaip jį gelbstint. Kuinu moterys pravardžiuodavo ir gyvenimo užguitą vyrą, bet tai ne koks latras, pasileidėlis, o tiesiog neteisingo gyvenimo nuskriaustas žmogelis, sunkiai besiorientuojantis gyvenime. Tačiau kartais mažas žmogelis galėjo iškrėsti dideles išdaigas.
Pašaro trūko, vadelių, virvių dar buvo. Užteko, kaip dabar svetimžodžių lietuvių kalboje, su kuriais kažkiek kovojama. Bet kiti jiems, svetimžodžiams, išgelbėti pasitelkia vadeles – lietuvių kalbos ignoruotojus, kitus abejingus lietuvių kalbai jos šiukšlintojus, jos darkytojus, net pasitelkiančius įstatymus. Jei tokių praeityje nerado, susikūrė naujus, atitinkančius jų norus ir nesuprastą globalizacijos dvasią.
Senaisiais laikais gelbėtinus gelbėjo, naujaisiais – kalbos šiukšles, jos darkytojus, norima išgelbėti, išsaugoti. Kolonializmo recidyvų nematyti gali nebent aklas arba aršus okupantų palikuonis.
Lietuvių kalba, net tapusi valstybine kalba, nesulaukia reikiamo dėmesio net iš pirmųjų šalies asmenų, kurie per šaliai iškilmingus momentus nesiteikia valstybine kalba kalbėti ir t. t. Viena pašnekovė sakė, kad jai sunku patikėti, jog Lietuvos Prezidentas, šitoks vyras... Ji susigūžė, gal jaunystėje išsiugdytas aštrus savisaugos instinktas atgijo, ir ištarė pašnibždomis: toks vyras galėjo šitaip sulenkėti. Nežinau ar šalies vadovo dėmesys kaimyninei valstybei taip vadintinas, tačiau labai svarbu, kad gyventojai domisi pirmųjų ir kitų valstybei svarbių asmenų darbu, stengiasi jį suprasti ir vertinti.
Na, Prezidento veiklos apibūdinimui gal įtakos turi ta aplinkybė, jog Lietuvos Prezidentas apsistatė patarėjais lenkais, proteguojančiais lenkiškumą. Žiniasklaida pagarsino apie Prezidento patarėjo demaršą, atvirai antivalstybinį požiūrį į lietuvių kalbą! Nacionalinio susivienijimo atstovo nuomone, tai esąs atviras spjūvis visai Lietuvai! Nieko sau – Lietuvos Prezidento patarėjas lenkas apspjaudo lietuvius...
Mokslininkė Alina Laučienė rašo: Darosi nebejauku ir visai nelinksma, kai Lietuvos Respublikos Seime lietuvis Lietuvos Prezidentas ar Seimo pirmininkė Čmil (ji ne lietuvė, tad ir neturi tautinės pajautos) savo kalbą išrėžia angliškai! Visiems akivaizdžiai parodant, kad pats Prezidentas negerbia savo Valstybės ir jos valstybinės kalbos (o gal labai labai norėjo pasipuikuoti, jog moka angliškai?).
Matome, kad žmonės jautrūs nacionaliniams dalykams, juolab kai norima juos išguiti iš mūsų gyvenimo.Kai buvo Seime svarstomas Lietuvos Švietimo gairių įstatymas, Seimo pirmininkė atvirai palaikė blokuojančią įstatymo priėmimą lenkų poziciją. Pretekstas – lietuvių kalba. Nemėgstantys, nekenčiantys lietuvių kalbos rezga pinkles kaip panaikinti valstybinės kalbos statusą, atsikratant valstybinės kalbos institucijų. Gal Seimo pirmininkė nežino kokia valstybinė kalba Lietuvoje? Priminsime, Lietuvoje valstybinė kalba tikrai ne lenkų!
Kalbant apie Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės abejotiną poziciją aptariamu klausimu, pacituosiu geresniam supratimui ilgesnį profesoriaus Vytauto Radžvilo tekstą: Šį klausimą galima ir verta sukonkretinti jį suasmeninant. Čia ypač pavojingas ir pamokomas I. Šimonytės pavyzdys. Kas iš tiesų yra lenkakalbėje aplinkoje augusi ir lenkiškos kultūros dvasia auklėta Lietuvos ministrė pirmininkė, iš pažiūros smulkų „trijų raidelių“ įteisinimą kažkodėl įvertinusi kaip vieną iš trijų didžiausių, taigi neabejotinai didžiulės valstybinės reikšmės, jos vadovaujamos vyriausybės nuveiktų darbų? Mąslus šalies pilietis, šį tą žinantis apie premjerės namų kalbinę bei kultūrinę aplinką ir girdėdamas tokį pasigyrimą, turi visišką teisę paklausti: ar Lietuvos vyriausybės vadovė šitaip stengiasi laukdama dienos, kai jos pase dabartinis pavardės įrašas bus pakeistas ir Šimonytė virs Szymanowska? Taigi asmens pavardė nėra privati nuosavybė, o jos užrašymo forma nėra privatus reikalas. Kai kuriais atvejais, o Lietuvos sąlygomis tie atvejai ypač dažni, tai yra šalies nacionalinio saugumo klausimas.
Apibendrinant galima pasakyti: asmenvardis nevalstybine kalba oficialiame Lietuvos Respublikos piliečio dokumente yra lojalumo kitai valstybei ir galimai priklausomybės Penktosios kolonos Legionui ženklas.
Valstybinė kalba padeda kurti darnią Lietuvos pilietinę visuomenę, draugišką bendriją, prieš kurią nusistatę jos priešininkai, visomis išgalėmis agitavę įteisinti asmenvardžių rašybą ne valstybine kalba. Jiems pavyko, nes kiti palaikę įstatymo priėmimą, matyt, neįvertinę jo sukelsiamų neigiamų pasekmių. Gal primiršo lietuvių išmintį: mažas akmenėlis didelį vežimą verčia. Gal nesuprato, kad įsileisdami tik tris nekaltas raides, su jas garbinančiais prielipais, įsiveda Trojos arklį. Įstatymo pakeitimo išdava – kenkimas lietuvybei ir lojalumo patvirtinimas kitai valstybei. Ne savai, o kitai valstybei!
Nesupratusių ar sąmoningai taip pasielgusių atsirado daugiau. Nepatenkinti buvo nuraminti. Konstitucinis teismas išaiškino, kad tai legalu, kai kurios žiniasklaidos nuomone, jis kvietė nepaisyti Valstybinės kalbos institucijų reikalavimų, rekomendacijų. Juolab, kad ant jų galimybių veikti kaip numato įstatymas, šalies vadovas uždėjo apynasrį ir, manytina, pagrasino, nuvedus į baisiausią girią, pririšti prie Užmaršties medžio ir palikti prapulčiai. O minimų institucijų vaidmuo, ypač spaudos gyvenime, yra labai svarbus, bet jis sumenko. Su lietuvių kalbos vartojimo tvarka, taisyklėmis praktiškai kas norėjo, galėjo ir gali bet kaip elgtis. Pasijuto neigiamas žiniasklaidos poveikis. LRT ir kiti radijo, televizijos kanalai, įvairūs jų vedėjai, sporto komentatoriai ir kt., pajuto antikalbinį nevaržymą, bet kokį nukrypimą nuo kalbos normų, neatsakingai vartojant lietuvių kalbą, kuri kartais panašėja į hibriukų pasiklydimus, vadinamus laisvumu, netgi demokratija! Matome, kaip lyg per pavasarinį polydį kalbos darkalų upė išsiliejo per krantus ir skandina vieną seniausių ir gražiausių indoeuropiečių kalbų grupės, sakyčiau, brangakmenį.
Dviejų pašnekovų paprašiau pasakyti sporto komentatorių vartojamo žodžio rotacija lietuvišką atitikmenį. Jaunesnis pašnekovas pareiškė, jog šis lietuviškas žodis suprantamas, nereikia jokio paaiškinimo, o vyresnysis, pagalvojęs, pateikė, jo supratimu, svetimžodžio lietuvišką atitikmenį – brokavimas. Sakysim, kai trenerio netenkina kurio nors sportininko žaidimas, jis jį išbrokuoja! Ir jokio kito varianto, tik brokas, brokuoti, išbrokuoti! Gal žmogų, žmones ir pripratino metų metais vartojamas svetimžodis, svetimžodžiai...
Manau, kad ir panašių svetimžodžių žiniasklaidoje uolūs vartotojai bei jų proteguotojai, įvairūs ryčiai, rokai, reginos ir kiti lietuvių kalbos teršėjai, patys nelabai žino vartojamų svetimžodžių lietuviškus atitikmenis, bet jiems ir nereikia, kai svetimžodžiai jų stumiami į valstybinės kalbos rangą.
Šis ir kiti nekalti žodžiai priminė lietuvių nutautintojų demaršą dėl trijų svetimų raidžių įsileidimą į lietuvių abėcėlę. Po kurio laiko daugelis, jei ne visi, pamatė ką trojiečių kuinas – trys svetimos raidės su prielipais daro! Jos ne tik ardo valstybinės kalbos darną, bet kaip suįžūlėjusių kolonizatorių pavojingas įrankis, kerta per Lietuvos valstybingumo tradiciją.
Manytina, jog naujai išrinktas Lietuvos Prezidentas ir naujasis Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgs į priimtų įstatymų valstybei daromą žalą bei daugelio šalies gyventojų nuomonę ir atšauks antilietuviškus, antivalstybinius kalbos įstatymus, kurie ardo kalbos ir žmonių darną, kuriuos šios kadencijos seimūnai, matyt neturintys lietuviškos gyvenimo pajautos ir svetimi lietuviškai kultūrai, priešiški lietuviškumui, neatsakingai priėmė.
Atgal
.jpg)
