VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2023.11.25. MAŽIAU IR DAUGIAU

Dr. Algirdas Kavaliauskas,

Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys

Seimo narys Emanuelis per žiniasklaidą visai Lietuvai sakė, kad reikia būti mažiau lietuviu ir daugiau žmogumi. Gili mintis – būti žmogumi. Mažiau kalbėti ir daugiau veikti, tačiau dažnai pasitaiko atvirkščiai –  mažiau daro ir daugiau kalba, mažiau tiesos ir daugiau įtikinimų. Sugebama įtikinti. Išeitų, kad į Seimą jį išrinko lyg ir nevisai žmonės. Vienų žydų bendruomenės narių balsų vargu ar užtektų išrinkti į Seimą, vadinasi, gavo balsų ir ne iš žydų bendruomenės. Kadangi tautinių bendruomenių (bendrijų) kandidatai yra paprastai palaikomi savo bendrijos narių, išeitų, kad Emanuelis išrinktas ir lietuvių rinkėjų balsais, kuriems dar lyg ir kažko trūksta ligi žmoniškumo...

                      Mokslininkė Alina Laučienė rašo: Žydai, kuriuos kadaise karalius Gediminas kvietė atvykti į Lietuvą taikiai gyventi ir įsikurti, nuolat pateikia Lietuvai savo reikalavimus ir kišasi į valstybės valdymą nesibaigiančiais Kukliansky ir kitų veikėjų reikalavimais. Gal lietuviai turėtų garsiai jiems priminti, ką padarė Lietuvoje jų tautiečiai slavinai, dušanskiai, razauskai ir kiti? (...) Kodėl bijoma apie tai kalbėti garsiai, juk čia mūsų TĖVYNĖ?

                      Gal todėl, kad mes, anot jų, dar nesame pilnai sužmogėję, nesugebantys objektyviai galvoti ir per rinkimus balsuoti, kitokiu atveju gal būtų ir kitokie  rinkimų balsavimo rezultatai.

                      Mintys krypsta į Atgimimo vilties, džiaugsmo ir nerimo dienas. Buvome visi išvien, visi kartu. Nei tada, nei anksčiau neiškilo kokių nors specifinių  probleminių su praeitimi susijusių klausimų. Tačiau vėliau įvairaus rango žydų veikėjai apsižiūrėjo, kad jiems neva mažai buvo kompensuota, anot žiniasklaidos, pasakysime apibendrintai, už prarastą nekilnojamą turtą – tik 10 milijonų! Premjerė, tikriausiai išsigandusi, kad ši įtakinga tautinė bendrija nepaverstų šalies kalėjimu po atviru dangumi, dar atseikėjo 10 milijonų! Negi čia sunku parceliuoti ne savo asmeninį turtą!

                      Žmonių laidojimo vietos nusipelno neginčijamos pagarbos.Nuo Viduramžių visuose senuose miestuose esama buvusių nebenaudojamų laidojimo vietų, kurios, miestams plečiantis, būdavo iškeliamos ar kitaip su jomis pasielgiama. Vilnius ne išimtis. Už nusavintą kapinių žemę Šnipiškėse žydų bendruomenė gavo kompensaciją, dar vėliau ir išmoką. Atrodo, klausimas buvo išspręstas ir XIX a. I-oje pusėje buvo pradėta statyti tvirtovė. Vienų ir kitų sandūros vietoje 1971 m. iškilo Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, turintys tiesioginį ryšį su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. Su mūsų laisvos valstybės atstatymu!

                      Kai kam pasirodė, kad už minėtą žemę tada buvo atlyginta mažai ir daugiau reikia išsireikalauti. Kodėl gi ne, kai mūsų premjerė tokia dosni. Tiktų nusavinti, bendruomenės tikslams skirti minėtus rūmus. Lenkai buvo pateikę dokumentą vokiečiams padidinti kompensaciją už okupantų padarytą žalą. Vokiečiai net nenagrinėjo, nesvarstė  klausimo, kuris jau buvo anksčiau išspręstas! Mūsų premjerei gal mažiau žinančiai klausimo esmę, parūpo daugiau sužinoti ir ji patvarkė nuo balandžio mėnesio pradėti galimo rūmų perdavimo procedūrą. Negi čia gaila, ar ne, vieną Nepriklausomybės atgavimo simbolių perleisti nepatenkintiems.

                      Lietuvoje atsirado taip vadinamų bumbulų, burundukų, graužiančių lietuvybės šaknis ir, naudojantis principu mažiau galvoti ir daugiau daryti, suabejota lietuviškumu, Lietuvos valstybingumu! Veikiant pagal minėtą principą, gal reikėtų Lietuvą padalinti pagal buvusią demarkacijos liniją į dvi dalis: vieną dalį, kuri bumbulų, burundukų nuomone laisvanoriškai panoro polonizuotis, padovanoti vakarų slavams, o panorėjusius surusėti – rytų slavams. Vakarinę dalį su Memelburgu ir Memelfluso delta padovanoti, patys žinote kam. Tada jau tikrai tapsime tikraisiais žmonėmis ir, tikriausiai, visi seimūnai bus patenkinti!

                      Bet gal mums reikia mažiau susimenkinimo ir daugiau savigarbos, mažiau baimės ir daugiau drąsos, tada gal patys mažiau klaidžiosime  bumbulų, burundukų išgraužiamų istorijoje klystkelių labirintais ir geriau, labiau pasitikėkime savimi bei nieko išvardinto  niekam tikrai nedovanokime, nedalinkime. Neparceliuokime Lietuvos turto nei mažiau, nei daugiau!

Atgal