VISUOMENĖ
20223.11.24. BUVO IR... BEVEIK NĖRA (2)
.jpg)
Alfonsas KAIRYS
Buv. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentoprie LRV Užsienio lietuvių skyriaus Darbo su užsienio lietuvių bendruomenėmis poskyrio vedėjas
Visada galvota, kaip užimti vaikus vasarą. 2008 birželio mėn. 18-24 d. veikė net trys tarptautinės Karaliaučiaus krašto lietuviškų klasių ir Rytų Lietuvos mokyklų mokinių stovyklos „Mus vienija protėvių kalba“ Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ vidurinėse ir Šalčininkų rajono Poškonių pagrindinėje mokyklose. Nuostabiai parengtos mūsų mokytojų programos supažindino atvykusiuosius su Lietuvos istorija, kultūra, papročiais, liaudies išminties klodais. O čia kaip tik ir Joninių šventė. Visus vietinius Vilniaus rajono Paberžės gyventojus nustebino Gusevo (Gumbinės) folkloro „Nadruvėlė“ (vadovė Irena Barilaitė – Tiriuba) savo repertuaru, savo garsiosiomis sutartinėmis, atliktomis šios šventės metu. Paparčio žiedo ieškojo Pabradėje stovyklaujantys Kaliningrado 35-ojo licėjaus mokiniai. Stovyklaujantys pabuvojo vieninteliame Lietuvoje Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Pabradėje išmokta keraminių dirbinių gamybos, juostų audimo meno (kiekvienas išsivežė po savo pasigamintą dirbinį, savo išaustą lietuvišką juostą), pabuvota pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, Vilniuje, kartu statyti spektakliai lietuvių kalba, dalyvauta lietuvių kalbos olimpiadoje, galiausiai sukurtas kiekvienos atskirai ir visų kartu stovyklos himnas: plaikstantis pačių pasigamintoms stovyklų vėliavoms, sugiedotas nustebusiems keliautojams Vilniaus autobusų stotyje.
Tų pat metų birželio mėn. Kaliningrade (Karaliaučiuje) ir Guseve (Gumbinėje) veikė Rytų Lietuvos mokinių ir Kaliningrado srities lietuviškųjų klasių mokinių stovykla. Stovyklos tikslas – suartinti Rytų Lietuvos ir Kaliningrado srities švietimo darbuotojus ir mokinius, besimokančius lietuviškose klasėse. Joje dirbo tiek Rytų Lietuvos, tiek Kaliningrado srities mokytojai. Aplankyta įžymios Kaliningrado srities vietos, susijusios su Rytų Prūsijos istorija, rengti bendri renginiai, stiprinti lietuvių šnekamosios kalbos įgūdžiai.
Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojai seminare HiutenfeldeKaraliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojai seminare Hiutenfelde
Straipsnio autorius (viduryje) su pirmuoju lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininku J.Miliūnu
Karaliaučiaus krašto dainininkai Dainų šventėje (Sereikiškių parke)
Karaliaučiaus lietuviai dažni paminklo K.Donelaičiui Gumbinėje (Guseve) lankytojai ir prižiūrėtojai
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV Koordinacinės tarybos užsienio lietuvių programoms remti svarstymo momentas. Iš dešinės: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas (pirmininkas), Alfonsas Kairys (Tarybos sekretorius). Autoriaus archyvo nuotraukos
Stovyklų dalyvių atsiliepimai apie viešnagę Kaliningrado srityje šilti. Tai mokyklų vadovų, kuriose veikė stovyklos, mokytojų, kurie dirbo jose, puikaus darbo įvertinimas.
Departamento padėkos raštai (Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-09 d. raštas Nr. 8.-7.1.S generaliniam konsului Kaliningrade p.V.Baubliui, Kultūros atašė p. A.Juozaičiui ,,Dėl Kaliningrado mokyklų vadovų ir stovyklos ,,Rytų Lietuva - Kaliningradas“ vadovų apdovanojimo“): Grigorijui Koberiui, Kaliningrado 35-ojo licėjaus direktoriui, Valentinai Jurčenko, Kaliningrado 4-osios vidurinės mokyklos direktorei, Vladimirui Litvinenko, Gusevo (Gumbinės) 5-osios vidurinės mokyklos direktoriui, Tėvui Viktorui, cerkvės Jantarnojė (Palvininkų) mieste, atstovui, Algirdui Karmilavičiui, Kaliningrado 35-ojo licėjaus lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojui, Viktorui Jurčenko, Kaliningrado 4-osios vidurinės mokyklos mokytojui, Irenai Tiriubai, Gusevo (Gumbinės) 5-osios vidurinės mokyklos mokytojai, Margaritai Kušmir, Jantarnojė (Palvininkų) mokyklos mokytojai.
Minėtini ir kasmet organizuotieji lietuviškos dainos ,,Skambėk, skambėk, lietuviška dainele" festivaliai vis kitose Karaliaučiaus vietovėse. Viename jų, vykusiame Guseve (Gumbinėje), dalyvavo daugiau nei 300 Kaliningrado srities švietimo įstaigose lietuvių kalbos ir etnokultūros besimokančių moksleivių. Festivalio metu skambėjo šiuolaikinės populiarios vaikų dainos bei, pritariant kanklėms, skudučiams, kitiems liaudies muzikos instrumentams - autentiškos ir harmonizuotos liaudies dainos. Festivalio sumanytojai - Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija (vadovas Aleksas Bartnikas) ir Lietuvių nacionalinė kultūrinė autonomija (vadovas Alvydas Muliuolis). Festivalio meno vadovas - Algirdas Karmilavičius.
O kur dar raiškaus skaitymo konkursai, kurių pagrindiniai rėmėjai buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV ir Mažosios Lietuvos fondas Čikagoje.
Tuputis istorijos... Kai sakoma Rytų Prūsija, tai mintyse atgyja senasis Karaliaučius, pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo ,,Katekizmas”, Stanislovas Rapolionis, paskatinęs ją parašyti, vienas Albertinos profesorių Abraomas Kulvietis, Jonas Bretkūnas ir jo į lietuvių kalbą išverstas Šventasis Raštas, liuteronų bažnyčios Tilžėje (dabar Sovietskas) kunigas Danielius Kleinas ir jo dėka pasirodžiusi pirmoji lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Gediminas Rėza, suredagavęs ir parengęs pirmąjį Kristijono Donelaičio Metų leidimą (1818) su vertimu į vokiečių kalbą. Jis taip pat išvertė į lietuvių kalbą Ezopo pasakėčių rinkinį, kuriame paskelbė ir Donelaičio pasakėčias (Aisopas, arba Pasakos, 1824). Domėdamasis „tautų dvasia“, Rėza rinko lietuvių tautosaką ir 1825 m. išleido dainų rinkinį su vertimais į vokiečių kalbą Dainos, filosofas Vilhelmas Storosta, geriau žinomas slapyvardžiu Vydūnas, 1883 metais Ragainėje (dabar Nemanas) išleistas pirmasis lietuvių kalba periodinis žurnalas „Aušra“ (AUSZRA) (pirmieji penki 1883 m. numeriai buvo spausdinti Ragainėje (dab. Nemanas), nuo 6-to numerio iki 1886 m. – Tilžėje, iš viso išleista 40 žurnalo numerių (29 knygelės).
Čia amžiais gyveno gražūs vietovių pavadinimai: Alna, Auksapiai, Būdviečiai, Dargužiai, Girėnai, Grybai, Gumbinė, Įsrutis, Kalneliškiai, Karalienė, Labguva, Lankakaimis, Narkyčiai, Pagiriai, Prieglius, Ragainė, Rasytė, Skaisgiriai, Širvinta, Tepliava, Tilžė, Trakėnai, Užpjauniai, Valtarkiemis, Vėdarai, Žalgiris...
Po 1946 metų stengtasi ištrinti iš atminties lietuviškus vietovardžius ir tada Karaliaučius (Kionigsbergas) tapo Kaliningradu(ssrs Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko M. Kalinino garbei), o Įsrutis – Černiachovsku, Gumbinė – Gusevu, Gastos – Slavsku, Stalupėnai – Nesterovu, Krantas – Zelenogradsku, Karaliaučius (Tvangstė) – Kaliningradu, Karalienė – Zelionyj Boru, Raušiai, Rūšiai – Svetlogorsku, Tilžė – Sovetsku ir šimtai kitų pavadinimų pakeisti niekaip nesusiejant su pirmapradžiais. Praktiškai visi prūsiški toponimai ir hidronimai paversti svetimais. Bet jie neištrinti iš mūsų atminties, ir, lankydamiesi Karaliaučiaus srityje, lankykime ne Kaliningradą, bet Karaliaučių (Tvangstę), ne Čistyje Prudy, o Tolminkiemį, ne Černiachovską, bet Įsrutį... Lankykime istorinę atmintį…
Čia ,,ne iskonno russkaja zemlia”, kaip teigiama Rusijoje, bet mūsų protėvių žemė, jų apdainuota, jų aprašyta. Ir atminties nepavyko ir nepavyks sunaikinti.
O kaip įamžinta atmintis:
Lazdynėliuose, F. O. Tecnerio, M. Jankaus ir J. Zauerveino iniciatyva Lazdynėlių dvaro sode (poeto gimtinėje) 1896 m. buvo atidengtas paminklinis akmuo poetui K. Donelaičiui su įrašu „Duonelaitis“. 1990 m. rugpjūtį buvusioje dvarvietėje Lietuvos Respublikos rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo (architektas Napoleonas Kitkauskas, meistras Vilius Orvidas).
Lietuvai skyrus lėšų 2004 m. pastatytas paminklas Kristijonui Donelaičiui (skulptorius V. Chvalėjus) Gumbinėje (Gusevas), Tolminkiemio (Čistyje Prudy) bažnyčioje - ekspozicija apie lietuvių grožinės literatūros pradininką, Narkyčiuose (Maždurečjė) pažymėta Didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto žūties vieta,Karaliaučiuje (Kaliningradas) Lietuvos lėšomis pastatytas įspūdingas paminklas Liudvikui Rėzai (skulptorius Arūnas Sakalauskas), na, o Vydūnui skirtas bareljefas (skulptorius Antanas Žukauskas) su jo atvaizdu nuo gyvenamojo namo Tilžėje fasado pašalintas vietinių valdžių iniciatyva.
Užtat visokių „ovų", „evų" ir pan. pilna sritis: kutuzovų, muravjovų, gusevų, kalininų...
Atgal
.jpg)
