VISUOMENĖ
2023.10.06.IŠMINTIS GYVA
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Tūkstantis ir 48-ti metai po Kristaus, graži pavasario, gegužės mėnesio aštuonioliktoji pasauliui padovanojo Omarą Chajamą (pers. عمر خیّام = ʿOmar-e Ḫayyām).Gimdamas, o gimė jis Irane, Nišapūro (miesto pavadinimas kilęs iš sanskrito ir reiškia „nakties miestas“. Liet. – tamsus miestas) mieste, kaip ir visi, pasveikino saulę garsiu riksmu, lyg sakydamas: Laukei. Aš atėjau... atėjau, kad dovanočiau humorą, drąsą, šmaikštumą ir pasidalinčiau išmintimi.
Ir tikrai, Omaras, daugiau mums žinomas kaip rubajatų autorius, tačiau daug darbų yra skyręs matematikai, astronomijai, filosofijai, istorijai...
Omaras Chajamas
Nišapūras – miestas šiaurės rytų Irane – pagal to meto skaičiavimus buvo didelis, su ne vienu tūkstančiu gyventojų. Tėvas buvo gana turtingas amatininkas ir leido į mokslus savo sūnų, nes jautė, kad šis imlus daugeliui dalykų, tačiau giltinė pasiglemžė tėtį gana anksti, o neilgai trukus pasišaukė ir mamą.
Tik 16 metų – ir jau našlaitis. Omaras liko vienas, bet likimas jam buvo palankus ir dosnus, nes buvo pastebėtas ne vieno iš didikų, galiausiai atsidūrė sultono Maliko rūmuose Isfahano mieste.
Samarkandas, Buchara, sultono Maliko rūmai Isfahano mieste, kur vadovavo rūmų observatorijai, kartu su pagalbininkais per penkerius metus sukūrė naują kalendorių, pavadintą „Malikšacho metų skaitytuvas“. Jis septyniomis sekundėmis tikslesnis už dabar naudojamą Grigaliaus kalendorių (jo metinė paklaida yra 26 sekundės)...
Skaitytoją, panirusį kasdieniuose darbuose ir rūpesčiuose, tegu praskaidrina viduramžių išmintis – Oskaro Chajamo rubajatai (ketureiliai).
Susimąstykim, kas mes esame ir tikrai atsakysime Omaro Chajamo žodžiais: ,,Pasaulį kuriančio dangaus svajonės – mes./Žinojimo versmė – protingi žmonės, mes./Visatos skritulys – kaip inkrustuotas žiedas,/Brangiausias jo akmuo – be abejonės, mes“.
Taigi, visatos centras esame kiekvienas iš mūsų. O jeigu taip, tai humoro gaidele poetas palydi mus, gyveniman atėjusius, šiuo rubajatu: ,,Būk linksmas – juk vargai per amžius mus trikdys,/Per amžius danguje žvaigždes degios naktis,/O po mirties kiti suminkys mus į molį,/Darys iš jo plytas ir sau namus statys“.
Ir apie save jis pasakys: ,,Aš atvirom akim pasauly gyvenau./Jo paslaptis, mįsles spėliojau, gvildenau,/Septynias dešimtis dvejus metus galvojau –/Ir supratau: žinau, kad nieko nežinau. (Vertė L. Broga)
Paliko daug išmintingų minčių apie gyvenimą, žmogų. Jomis, praslinkus tūkstantmečiui ir daugiau metų, galėtume remtis ir mes. Įsiklausykime, štai tik dalelė jų:
*Vienas nesupras, kuo kvepia rožės. Kitas iš karčių žolių išgaus medaus. Kažkam duosi smulkmeną, amžiams prisimins. Kitam atiduosi gyvenimą, o jis to nesupras.
*Kuo mažesnis savo siela žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko jo sielai nepasiekt.
*Per vieną langą žiūrėjo dviese. Vienas pamatė lietų ir purvą. Kitas – žalios lapijos pynę, pavasarį ir žydrą dangų.
*Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Žmogus, tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis!
*Kaip dažnai gyvenime klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys.Mes daugiau niekuomet nepateksime į šį pasaulį, nesėdėsime amžiais už stalo su draugais. Tad gaudykit kiekvieną lekiančią akimirką – daugiau jos jau nenutykosite.
*Nepavydėk tam, kuris stiprus ir turtingas, nes po aušros visada ateina saulėlydis.
*Su šiuo trumpu gyvenimu elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas.
*Netikėkite gražiai kalbančiu – jo žodžiuose visada žaidimas. Patikėkite tyliai darančiu gerus darbus.
Išminties kupinų sentencijų Omaras Chajamas paliko ir apie meilę. Manau, kad mūsų skaitytojas ras bibliotekose I tūkstantmečio persų poeto kūrybą, o apie jį galės pasiskaityti 500 puslapių „Krantų“ redakcijos išleistoje Romanos Brogienės sudarytoje knygoje Linas Broga. 1925-2005.
Ne taip lengva rubajatus iš persų kalbos į lietuvių išversti, bet, man regis, tai nepriekaištingai pavyko padaryti „mūsų kultūros grynuoliui, rašytojui, vertėjui, keliautojui Linui Brogai“ (Algimantas Zolubas.Keliavęs tyliai, pėdsaką palikęs gilų. XXI amžius, Nr.87(1680).
Atgal
.jpg)
