VISUOMENĖ
2023.10.06. VARGO PASIUTPOLKĖ
Dr. Algirdas Kavaliauskas,
Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys
Kalba – gyvas organizmas. Ji ne tik padeda žmonėms bendrauti, bet kartu su tėvais mus padaro tokiais, kokiais esame. Turėtume saugoti savo gimtąją kalbą, bet ne ją varginti. O ji vargsta kartu su mumis, jos vartotojais, išgyvenančiais nelengvą laikotarpį, įtraukta į mūsų pačių, ar su svetimųjų piktavališkumu, sugalvotą lietuvių kalbos vargo pasiutpolkę.
Kai prasidėjo erzelynė su moteriškomis pavardėmis, atsisakant mergautinės ar motiniškos pavardės galūnės, tai, atrodo, niekas per daug nekreipė dėmesio: pakvailios ir nustos. Juk ne tik vyrai sugeba kvailioti. Ir tada vėl viskas stos į savo vietas. Bet, pasirodo, ne taip paprasta, nes, kai kurių asmenų nuomone, senmergės taip nori nuslėpti savo socialinę padėtį, vienišos motinos nenori aiškumo, o tai vadins pasileidėlėmis, kad vaikelį augina be vyro ir pan., tad ir keičia moters pavardės galūnę, trumpindamos, palikdamos tik gale vieną raidę –ė. Kai kam atrodantis slėpimasis, atsitraukimas nuo tikrovės (susislapstymas, susikonspiravimas ir pan.), buvo aiškinamas privatumo išsaugojimu.
Tuo laiku dėsčiau studentams. Vaikinų, galimų jaunikių, potencialių jaunų tėvų reakcija buvo nevienareikšmė, kartais siaubinga, stulbinanti. Jeigu keičiančios pavardės galūnę būtų apie tai žinojusios, manau už jokius pinigus nebūtų sutikusios pavardės, studentų žodžiais, luošinimo, dalinai keisti.
Moteriškų pavardžių galūnė –a buvo sutikta, bent jau besimokančių jaunuolių, būsimų žmonų vyrų, ne tik kaip nutolimas nuo lietuviškos tradicijos ir perėjimas į lenkiškumą, bet ir kaip lietuvybės išdavimas. Išdavystė! Jauniems vyrams tai atrodė siaubinga. Tokia svetima lietuviškai tradicijai pavardė sukėlė tam tikrą painiavą. Jeigu prie pavardės nebūdavo pilno vardo, negalėjai pasakyti ar kalbama apie moterį, ar apie vyrą. Tarkim, pavardė Smetona ligi tragedijos šaltą sausį Tabor farmoje netoli Klivlendo, nekėlė abejonės, nes buvo ir Smetonienė. Prezidentienė lenkė su seserimi ministro pirmininko žmona priėmė lietuvišką pavardę. Dabartiniai kai kurie Lietuvos lenkai ne tik, kad nepriima lietuviškų moteriškų pavardžių, bet ir kitas lietuviškas pavardes stengiasi suslavinti, primesdami Lietuvai moteriškų pavardžių galūnę –a. Spaudoje buvo rašyta, kad visiems trims pirmiesiems Lietuvos asmenims stinga, neturi jie lietuviško tautinio potyrio, lietuviškos pajautos, todėl lietuvių kalba skriaudžiama. Dabar, kai moterų ir vyrų pavardžių galūnės suvienodintos, tai nėra paprasta visų pirma dėl to, kad neaišku ar tai žmoga, ar žmogus. Prisiminkime išprotavimus dėl lyčių lygybės. Taigi! Panašūs siūlomi pakeitimai, irgi vadinami naujadarais, nesvarbu kaip sudaryti, pavyzdžiui, kaip šio straipsnio autoriaus šiame rašinyje (susislaptinę, susikonspiravę ir pan.). Tokių naujadarų neturėtų būti, o pasitaikančių neminėsiu, nereklamuosiu. Yra gražių naujadarų, sudarytų pagal lietuvių kalbos gramatikos reikalavimus, rekomendacijas, logiką. Maži buvome maksimalistai ir suaugę ieškome naujumų. Suprantama, kaip kas tą naujumą, kitoniškumą suvokia.
Žiniasklaida nušvietė ir nelietuvės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavardės peripetijas. Jeigu parašyta tik V. Čmil-Nielsen, tai jau atsiduri akligatvyje narpliodamas šį rebusą! Matyt suaugę jos vaikai su tokia pavarde negyvens ubagiškoje Lietuvoje, kurios abejotinų sugebėjimų valdančiosios daugumos valdžia, vadovaujama Lietuvą parceliuojančios Ingridos, skolinasi pinigų elgetiškiems gyventojų atlyginimams padidinti, gal galvodama, kad šalies gyventojai nesupranta, jog skolą reikės su visomis palūkanomis grąžinti ir skola guls ant gyventojų atžalų pečių, ne kitaip, o padidėjusiais naujais mokesčiais. Melancholikas pasakytų: praskolinam vaikus ir vaikaičius, o gal net ir provaikaičius. Nelabai derinasi su valdančiųjų garsinamu pragyvenimo lygio kėlimu, gerinimu.
Nestebina, kad nelietuvės vadovaujamas Seimas, kuriame, anot žiniasklaidos, daug nelietuvių, pasislėpusių po lietuviškomis pavardėmis bei lietuvių, praradusių tautiškumo ar gėdos jausmą, priėmė antikonstitucinius, lietuvių kalbai žalingus, įstatymus (vėliau lyg ir priderintus prie šalies Konstitucijos), kurių Prezidentas G. Nausėda nevetavo. Laikas ėjo. Kaip liaudyje sakoma, lazda turi du galus. Atsirado klausimas: tai Prezidentas G. Nausėda vyras ar moteris? O ką gali žinoti, jei prie pavardės nėra pilno vardo, tik inicialas, o to žmogaus asmeniškai nepažįsti. Tesikreipia į Lietuvos Seimą, priėmusį skandalingąjį, daugelio manymu – prolenkiškąjį, įstatymą ir nevetuotą minimo žmogaus (žmogos).
Lietuvių kalbos vargus didino vienos partijos, vadovaujamos Aušrinės, kai kurių jau vadinamos Sutema, realizuojamos pastangos, nes Aušrinė Sutema, matyt, praradusi tautinę pajautą, stengėsi žaloti ir taip ne geriausius laikus išgyvenančią lietuvių kalbą. Ir dar vis primenama kaimynų draugystė. Draugystė didelis dalykas, nepažįstu tokių, kurie būtų prieš kaimynų draugystę. Tai ir sakome, gal Aušrinė Sutema, kartu su Evelina pasiūlytų Lenkijos parlamentui lenkų abėcėlę praturtinti, papildyti viena lietuviška raide ė, o paskui galima dar kelias raides siūlyti, na, analogiškai, kaip buvo Lietuvoje. Štai tada, manytume, lenkų okupantų palikuonys Vilniaus krašte gal aprimtų, gal rimčiau pažiūrėtų į Valdemaro režisuojamus antilietuviškus renginius.
Žiniasklaidoje buvo pastebėta, kad iš esmės nelietuviškas Seimas, Seimo rūmuose krečia šposus, sutemauja. Gal ir šposija, nežinau, bet kad su valstybine lietuvių kalba daugeliui seimūnų negerai, tai sunku nuginčyti.
Niekas Lietuvoje negelbsti, neužtaria valstybinės lietuvių kalbos, valstybinės kalbos! Aukščiausieji šalies asmenys, jau seniai nebepaslaptis, neturi lietuviškos tautinės pajautos. Seime yra lietuvių kalbos nekenčiančių parlamentarų, kurių motinos nekalba ir nekalbės, anot vienos, vaizdžiai išsireiškusios, paukščių kalba, kuria mes, lietuviai, neva dar kalbame. Išdrįsusį išsakyti vieną kitą kritinę mintį sumenkina pats šalies Prezidentas, todėl ir turime tokią kalbinę situaciją, kokią turime. Ją, galime sakyti, pateisina Lietuvos Konstitucinis Teismas, išaiškinęs, kas galima lenkams, negalima lietuviams. Ir žemesnės instancijos teismai, sakykime Vilniaus rajone, panašiai elgiasi. Visais įmanomais būdais klojami keliai, patys suprantate kur, ir jeigu negalvosime per artėjančius kitų metų rinkimus, ten ir nudardėsime. Ir viskas, kaip sakoma – baigtas kriukis.
Rašinio tekste yra lietuviškais atitikmenimis nepakeistų svetimžodžių. Anot slavizmų mėgėjų, jie tik pasodrina rašinio bendrą foną. Kaip kas supranta, nieko nepadarysi. Gal, sakau, slavizmų sergėtoja lietuvių kalboje Regina su anūkais ir proanūkiais per LRT Sveikinimų koncertą radijo bangomis atsiųs hibriukų atliekamą lietuvišką pasiutpolkę, lietuviškos kalbos pasiutpolkę (galimas ir valso ar kurio kito šokio, pavyzdžiui, lambados, ritmas, melodija): Graži tu mano, brangi Tėvyne, šalis, kur klesti kalbos durnynas...
Atgal
.jpg)
