VISUOMENĖ
2023.09.30. LLRI: ekonomikos vargo indekse Lietuva pakilo į trečią vietą tarp ES ekonomikų
Pirmojo 2023 m. ketvirčio duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kaip nurodoma pranešime, 2022 m. užbaigusi septintoje vietoje, 2023 m. Lietuva pradėjo trečia vieta tarp didžiausią vargą patiriančių Europos Sąjungos (ES) ekonomikų.
Pasak LLRI, stipriai pablogėjęs Lietuvos Ekonomikos vargo indekso rodiklis, tuo pat metu ES rodikliui išliekant sąlyginai stabiliam, skatina pažvelgti į Ekonomikos vargo indekso sudedamąsias dalis ir panagrinėti jų blogėjimo priežastis.
Lietuvos ekonomikai 2023-ųjų pradžia – itin sunki. Palyginti su ES vidurkiu, visi Ekonomikos vargo indeksą sudarantys rodikliai – nedarbo lygis, BVP pokytis ir infliacija – Lietuvoje 2023 m. I ketv. buvo prastesni.
Dėmesį galima atkreipti į Lietuvoje fiksuotą BVP nuosmukį (–2,1 proc.), kuris buvo antras didžiausias bendrijoje (po Airijos, fiksavusios 2,8 proc. smukimą) bei nedarbo lygio rodiklį (7,7 proc.), kurį lenkė tik pietų Europos šalys (Ispanija, Graikija, Italija). Padidėjęs nedarbas bei sumažėjęs BVP – pagrindinės šalies ekonomiką sukausčiusio sunkmečio priežastys.
Nedarbo lygis Lietuvoje auga jau trečią ketvirtį iš eilės. Lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, jis šoktelėjo net 1,5 proc. punktu ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 7,7 proc. Šį rodiklį augti skatina dėl eksporto smukimo ir aukštų energetikos kainų susitraukę pramonės ir apdirbamosios gamybos sektoriai. Maži vartotojų, pramonės ir statybos pasitikėjimo rodikliai rodo negatyvų rinkos dalyvių vertinimą, tai verčia įmones mažinti lūkesčius dėl ateities, atsisakyti investicijų ir dalies darbuotojų.
Tuo metu kainų augimo tempas Lietuvoje normalizavosi, tačiau išliko didesnis už ES vidurkį. 2023 m. I ketv. infliacija Lietuvoje siekė 2 proc., ES – 1,9 proc. Per 2023 m. I ketv. Lietuvoje labiausiai brango alkoholiniai gėrimai ir tabakas (5,9 proc.) įvairios prekės ir paslaugos (5 proc.), mažėjo aprangos ir avalynės (–3,6 proc.) bei transporto (–1 proc.) kainos, lyginant su paskutiniu 2022 m. ketvirčiu1.
2023 m. I ketv., palyginus su 2022 m. IV ketv., Lietuvos Ekonomikos vargo indekso reikšmė ryškiai padidėjo – nuo 8,4 iki 11,7 (rodiklio augimas rodo didesnį ekonomikos vargą).
Remiantis indeksu, blogesnė padėtis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo tik Ispanijoje ir Graikijoje, kuriose fiksuotas itin aukštas nedarbo lygis. Tuo tarpu geriausią Ekonomikos vargo indekso rodiklį 2023 m. I ketv. demonstravo Lenkija, Nyderlandai ir Slovėnija.
Ekonomikos vargo indeksas – tai rodiklis, skirtas įvertinti bendrą šalies ekonominę padėtį. Šį indeksą 1970–aisiais sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Jis iškalbus tuo, kad apima tris svarbiausius šalies ekonomiką apibūdinančius rodiklius ir įvertina bendrą ekonomikos padėtį. Ekonomikos vargo indeksas reikšmingas tuo, jog lengvai suprantamu būdu nusako valstybės ekonomikos padėtį, vertinamą per oficialių ekonominių statistikos duomenų prizmę.
Atgal
