VISUOMENĖ
2023.09.18. Istorinės atminties įamžinimas tremties ir kalinimo vietose Kazachstane /susitikimas su prof. Algiu Vyšniūnu ir jo naujaja knyga/
Dalia Poškienė
LŽS narė, LPKTS kultūros vadybininkė
2024 metais sueis 70 metų nuo sukilimo sovietų įkurtame Kengyro lageryje Kazachstane. Šiais, 2023 metais minimi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metai, LPKTS įkūrimo 35-metis. Kasmet minimos ir Didžiosios tremtys “Pavasaris” (Vesna), ”Ruduo” (Osenj).
Tačiau toli gražu ne viskas žinoma apie lietuvių ir kitų tautybių žmonių tremtis Kazachstane, GULAG’ų istorija, pasaulyje liūdnai pagrasėjusius sovietų mirties lagerius ir kalėjimus. Dar iki šiol ne visiems suprantamos ir skiriamos sąvokos “politinis kalinys” ir “tremtinys”. Tik pastaraisiais dešimtmečiais plačiau pradėta tyrinėti tremties vieta – Kazachstanas. Tai ne šiaip tremties vietos, ne vien kriminalinio pasaulio žmonės ten buvo nutremti. Sovietų sumanyta itin stipri ekonominė represinė sistema pražudė daugybės tautų intelektinį potencialą, darbingus žmones.
Pirmoji pasiekusi žinia, - 1990 m. unikali ekspedicija į Kazachstaną. Jos metu filmuota, sukurtas filmas “Karlagas – mirties žemė”. Ilgus metus slėpta, nežinoma, nematoma sugniuždytų likimų žmonių mirties stovykla iškyla filmuotuose kino kadruose ir šiurpą keliančiuose vaizduose. Tai režisieriaus V. Gruodžio pagal žurnalisto H. Paulausko ir operatoriaus R. Leipaus filmuotą medžiagą sukurtas filmas. Tokiais filmo kadrais ekrane prasidėjo neįprastas renginys.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje pristatyta knyga Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948 -1955 m. Viešai paskaitai į Kauną, LPKTS, atvyko prof. Algis Vyšniūnas.
Svečias, prieš pristatydamas knygą, kuri išleista Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre, apžvelgė savo, tremtinio dalią patyrusio žmogaus priešistoriję (tėvai kalėjo Karagandoje, ten ir gimė būsimamsis architektas, mokslininkas, istorinės atminties įamžintojas).
Prof. Algis Vyšniūnas - Lietuvos architektas, LAS narys nuo 1994 m., Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vedėjas, profesorius, tremtyje kentėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo įamžinimo iniciatorius prof. Algis Vyšniūnas. Nuo 1990 metų organizuoja ekspedicijas į tremties ir kalinimo vietas: Karagandą, Balchašą, Džezkazganą, Magadaną, Jakutiją, Tadžikiją, Kirgiziją ir kt., dalyvavo ekspedicijose “Misija Sibiras”.
Prof. A. Vyšniūnas apžvelgė ne vieno dešimtmečio tyrinėjimų, projektų medžiagą, supažindino su ekspedicijų metu sukaupta medžiaga.
2015 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija (LPKTB) buvo parengusi koncepciją, kurios sudėtinė dalis – leidybinis projektas “Lietuviai Karlage I. 1990 m. ekspedicija į Kazachstaną” (Kazchstane) – Spaske, Žezkazgane (Kengyras), ir Balchaše.
Plačiajai Lietuvos visuomenei mažai žinoma ir 2004 metais Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininko V. Tvarijono ir ambasadoriaus R. Visokavičiaus iniciatyva pastatyti paminklai Karagandos srityje (Kazachstane), Spaske, Žeskazgane (Kengyras) irBalhaše. 2009 m. - Lietuvos 1000-mečio metais, kartu su Kazachstano Respublikos ambasada Lietuvoje vyko projektas. Pagrindinis tikslas - ekspedicija į lietuvių tremties ir kalinimo vietas (Žezkazganas, Karaganda, Dolinka, Balchašas). Dalyvavo buvęs politinis kalinys Antanas Seikalis (1933 – 2022), žurnalistas Feliksas Žemulis, architektas prof. Algis Vyšniūnas, kiti. Parengta paroda, labai mažu tiražu išleistas katalogas. Tačiau visi ankstesni projektai nebuvo pilnai realizuoti, tad ir atsirado sumanymas parengti knygą pateikiant informaciją apie visas istorinės atminties akcijas ir projektus, susijusius su lietuviais, kalėjusiais Kazachstano lageriuose, nes rimtų mokslinių tyrimų apie sovietinę represinę sistemą, koncentracijos stovyklas beveik nėra,
Lietuvoje pagrindiniai šaltiniai apie GULAG’ą buvo - A. Solženycino “Gulago arkipelagas”, A. Apllebaum “Gulago istorija”. Buvo dar atskirų leidinių kitų tautybių autorių, kurie kalėjo Kazachstane.
Prof. A. Vyšniūnas yra inicijavęs ir įgyvendinęs daug lietuvių, kentėjusių ir žuvusių tremtyje, atminimo įamžinimo projektų – paminklų Kazachstane, Vilniuje. Yra paminklo LDK kunigaikščiui Vytautui Trakuose autorius. Kartu su bendraautoriais suprojektuota daug Šiaulių miestui svarbių įvairios paskirties objektų: Saulės laikrodžio aikštė, Šiaulių miesto centrinė aikštė ir jos prieigos, Šiaulių ligoninių kvartalas ir Gimdymo namai, Gytarių gyvenamąsis rajonas bei kt.
Prof. A. Vyšniūnas yra ir kelių gyvenamųjų namų ar jų kompleksų Romoje (Italija) projektų autorius.VGTU Architektūros fakultete profesorius dėsto architektūrinių ir urbanistinių struktūrų analizės, meninių urbanistikos principų, urbanizuoto kraštovaizdžio kompozicijos, urbanistinio komplekso regeneruojamoje ir rekonstruojamoje miesto aplinkose, urbanistinio komplekso tūrinės erdvinės koncepcijos disciplinas. Vadovauja moksliniams tiriamiesiems darbams ir bakalauro bei magistrantūros studijų baigiamiesiems darbams.
Naujoji knyga Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948 -1955 m. tarsi 3 skyrių - fotoalbumas, ekspedicijos dalyvio prisiminimai ir mokslinės studijos. Pirma Dalis – “Prievarta – kaip valstybės funkcionavimo garantas”. Jame – 1926 – 1960 m. apie SSSR kalinimo vietų sistemą 1929 – 1960 m. Antroji dalis Ekspedicija į Kazachstaną 1990 m. Trečiojoje dalyje - Lageriai Karagandos srityje sužinome apie prievartos aparato sistemą, valdymo struktūrą. – ypatinguosius lagerius Steplagą, Pesčianlagą, apie Kengyro sukilimą ir kalinių etapą Karabasas – Spaskas. Pateikiama plati iliustruota medžiaga. Atskira dalis - ketvirtoji – 40 Kengyro dienų - bene plačiausia.
Istorinės atminties įamžinimas tremties ir kalinimo vietose pateikiamas penktoje dalyje, išskirtos atskiros dalys Rudnykas, Spaskas, Balchašas, Rytinis Kaunradas. Istorinės atminties įamžinimas tremties ir kalinimo vietose buvusioje SSRS teritorijoje yra specifinė tema, nes kalbama apie iš esmės kitokią istorinę patirtį, negu ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1965 metais. Ištremtų lietuvių gyvenimas Sibire, kalinimas GULAG‘o lageriuose ir ypač sukilimai kalinimo vietose (Vorkuta, Norilskas, Kengyras) yra istoriniai siužetai, kurie pasižymėjo ypatingai dideliu mastu. Kaip paminėta – kad tai daugiausia rūpėjo su tuo susijusiems žmonėms. Pasiremiant archyvine medžiaga, autoriaus patirtimi parengta knyga papildyta Asmenvardžių rodykle, gausių nuotraukų sąrašu, Literatūros ir šaltinių rodykle.
Paruošta demonstracinė medžiaga, ir, kaip pavadino knygos autorius, vieša paskaita, skirta plačiajai auditorijai, jaunimui. Tokių žinių perteikimas labai svarbus ne tik mūsų skaitytojui, bet ir tų žmonių, laisvės kovotojų, atminimui.
Nepaisant pasikeitusių aplinkybių dėl karo Ukrainoje, dėl nutrūkusių ekspedicijų į Sibirą, darbai tęsiami. Kazachstane 2023 m. atidengtas paminklas lietuviams ir ukrainiečiams, pokariu kalėjusiems Balchašo ir Rytinio Kounrado ypatinguose lageriuose. Paminklas įrengtas buvusio Balchašo lagerio požeminio karcerio vietoje. Tą dieną visame Kazachstane minima Totalitarizmo aukų atminimo diena. Šiuo paminklu pagerbtas 1948–1955 metais Balchašo ir Rytinio Kounrado ypatinguose lageriuose kalėjusiųjų atminimas.
Jis pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Idėjos autorius – architektas, profesorius Algis Vyšniūnas.
Daug dar laukia darbų, o juos padeda įgyvendinti iniciatyvūs, pasiaukojantys žmonės, juk ir pagrindinis paminklas visos Lietuvos žuvusiems partizanams Kryžkalnyje pastatytas privačios iniciatyvos dėka.
Tikimės, kad paminėti žmonės, talkininkai Kazachstane, ambasados, dar likę liudytojai tęs tuos kilnius darbus vardan tų, kurie negrįžo, vardan tų, kam rūpi istorinė tiesa.
Prof. A.Vyšniūnas už darbus įamžinant lietuvių, kentėjusių ir žuvusių tremtyje, atminimą (2004 m.) pelnė VGTU Rektoriaus ir LR ministro pirmininko A.Brazausko padėkos raštus. 2006 m. VGTU monografijų konkurse už monografiją „Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsaugos ir plėtros principai“ laimėtas Trečiojo laipsnio diplomas. Jo darbai žinomi, verti pripažinimo.
Po ilgokai užtrukusio ir sukrečiančio renginio pristatyta paroda "Mano dovana Lietuvos partizanams". Paveikslai atkeliavo iš Rokiškio krašto muziejaus, Obelių Laisvės kovų istorijos skyriaus. Parodoje eksponuojami partizanų paveikslai-portretai: Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Juozas Lukša Daumantas Skirmantas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Streikus-Stumbras, Petras Bartkus-Žigaila, Jonas Žemaitis-Vytautas, Benediktas Trakimas-Genelis, Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Anelė Senkutė-Pušelė, Kazimieras Puplys-Mažytis, Albina Griškonytė-Nefaltienė-Pušelė, Andrius Dručkus-Kerštas
Marius Kulbis – buvęs ilgametis Vilniaus mokytojų namų dailininkas, Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo visuomeninėje vėikloje, vėliau, nuo 1988 m. dar tarnaudamas KASP, įstojo į į Lietuvos šaulių sąjungą. yra aktyvus karys savanoris.
Atgal
