VISUOMENĖ
2023.09.02. KĖDAINIAI VASARĄ PALYDĖJO ŠVENTE
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Vienas iš įdomiausių Kėdainių miesto bruožų yra tai, kad šis ypatingai turtingos istorijos miestas, buvęs Lietuvos kultūrinio gyvenimo centras, suklestėjęs Radvilų laikais, yra ir geografinis šiųdienės Lietuvos geografinis centras. Daugybė iškilių asmenybių garsino šį kraštą, gausus būrys kėdainiečių ir šiandien įneša savo indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą, ekonomiką. Graži tradicija, gimusi dar sovietmečiu, sukviesti į Kėdainius po platų pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius, gyva ir šiandien. „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ - ragina šios šventės pavadinimas. Gausus būrys „paukščių“, pakviestas šią šventę organizavusios Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kolektyvo, vadovaujamo nuoširdžiai mylinčios savo miestą direktorės Virginijos Grigorjevienės, suskrido ir šiais metais į visame pasaulyje pripažintą Kėdainių senamiestį. Kėdainių istoriją rašančių analuose bus užfiksuoti vasarą palydinčios šventės aidai. Tačiau būtų nedovanotina bent keletu žodžiu nepaminėti kelių šios šventės akcentų. Prieš kelis dešimtmečius, kai ir šių eilučių autoriui teko laimė dalyvauti šiuose renginiuose, buvo kiti vardai, kitos veiklos sritys, kiti akcentai. Daugelio kraštiečių jau nėra mūsų tarpe. Bet išaugo nauja talentingų žmonių karta, kuria ir šiandien Kėdainiai gali pelnytai didžiuotis. Savo aktorinį meistriškumą kraštiečiams pademonstravo ypatingu šarmu pasižyminti aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. Televizijos žiūrovai ją matė serialuose „Nekviesta meilė“, „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“, „Svetimi“ ir daugelyje kitų vaidmenų. Nė kiek neperdėsiu sakydamas, jog tokio lygio aktorė praturtintų patį Holivudą. Kitas kraštietis, birbynininkas Algirdas Jedemskis (Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“), su kolege kanklininke Aiste Bružaite surengė tokį muzikinį sveikinimą, kad tokio koncerto galėtų pavydėti didžiausios koncertų salės. Šis birbynės virtuozas man priminė keistomis aplinkybėmis žuvusį mano bičiulį, Teatro ir muzikos akademijos profesorių Antaną Smolskų. Kartu su juo sėdėjome, kai atskridome iš Frankfurto prie Maino, o lėktuvas ilgai negalėjo nusileisti... Per plauką tada išvengėme mirties. Klausiausi kerinčių birbynės melodijų, virtuoziškai atliekamų maestro Algirdo Jedemskio, ir negalėjau atsidžiaugti - yra kas pakeitė prarastą talentą...Labai gilų įspūdį šventėje paliko ir dailininkės Lolitos Grabauskienės paroda. Tiesą sakant, netgi dvi jos darbų parodos. Dailininkės tapybos darbų ciklas „Sustabdytas laikas“ ir nenusakomo meistriškumo knygų įrišimai. Dabar jau labai retai kas pasaulyje išmano senovės knygrišių paslaptis. Ir Lolita šių paslapčių išmoko Taline, kur buvo vienintelė galimybė jų išmokti visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Beje, jei kam teks laimė aplankyti Kėdainius, visus šiuos darbus dar galėsite pamatyti Kėdainių bibliotekoje.
Šventė Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje
Gal šiais įspūdžiai būtų galima ir baigti įspūdingos Kėdainių kraštiečių šventės paminėjimą. Tačiau norom nenorom man, tapusiam vilniečiu, kyla baltas pavydas, savo akimis pamačius kaip gražėja ir klesti mano gimtinė. Visur ideali tvarka, švara, žmonės malonūs, draugiški, paslaugūs. Lietuva! Niekur nemačiau „grafičiais“ vadinamų terlionių. Nemačiau primėtytų nuorūkų. Daug kas piktinasi, kad iš svetur atvykę merai nemyli Vilniaus. O kėdainiečiai patys išsiugdė sau merą. Valentinas Tamulis, kilęs iš šio rajono, puikiai tvarkėsi perėmęs rajono vairą dar 2019 metais. Žmonės ir vėl juo pasitikėjo. Vėl išrinko. Neslėpsiu, kai apsilankau Kėdainiuose, visada širdį suvirpina nostalgiška mintis - o kodėl negrįžti į gimtinę visam laikui? Su visa savo manta, su visa biblioteka ir rakandais. Būti ne sugrįžtančiu, o sugrįžusiu paukščiu?
Atgal
