VISUOMENĖ
2023.09.02. IŠBANDYMAI
n/kav- Robertas Duchnevičius
n/kav1 - Audrius Valotka
n/kav2 - Lenkijos generolo Želigovskio kariuomenė Aušros vartų gatvėje. 1920 m. ebay.com
Dr. Algirdas Kavaliauskas,
Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys
Istorijos tėkmėje Lietuvai ir konkrečiai Vilniaus kraštui išbandymų užteko. Pavyzdžiui, apie Vilniaus krašte okupantų vykdytą brutalią polonizaciją, lenkinimą per bažnyčias, dabartiniuose Vilniaus miesto ir rajono bei Šalčininkų ir Eišiškių rajonų parapijose. Šias žemes vadinama Vilnija, nors tai nėra tikslu, bet jas jungia vienas išskirtinis bruožas: 1920-1939 m. lenkų okupacija. Tose parapijose, kuriose lenkų okupacinės valdžios manymu, lenkinimas vyko vangiai, vyskupas kunigus iškeldavo, o į jų vietas atkeldavo lenkus kunigus, nemokančius lietuvių kalbos.
Apie okupuotą Vilniją buvo rašyta, bet, suprantama, kad straipsniuose neįmanoma plačiau aptarti problemos, ir ji prisimenama tik todėl, kad yra norinčių paneigti Vilniaus krašto polonizaciją. Trumpame tekste taip pat negalima paaiškinti uždulkėjusių smegenų variacijų: gali būti uždulkėję, sudulkėję sovietinėmis dulkėmis ar lenkiškomis dulkėmis, bet nusikalbėjimai bus panašūs. Kai žmonės gyvena pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kitus šalies įstatymus ir kalba valstybine lietuvių kalba, neteko patirti, kad jie turėtų antikonstitucinių sumanymų ar klausimų ir sau ramiai gyvena, niekas nekreipia dėmesio į gyventojų tautybę. Jeigu polonizavimo Vilnijoje neva nematantys asmenys žinančius tuolaikinį gyvenimą, išvadino užkietėjusiais bukagalviais, tai išvadinti užkietėjusieji pravardžiuotojus pavadino nesusitupėjusiais bukagalviais, mažvaikiais, vedžiojamais už nosies slaviškų paistalų, neatitinkančių tikrovės.
Robertas Duchnevičius
Audrius Valotka
Lenkijos generolo Želigovskio kariuomenė Aušros vartų gatvėje. 1920 m. ebay.com
Iš to kas paskelbta galima manyti, kad tai lenkų okupantų, kolonizatorių, Vilnijos lenkintojų palikuonis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, sugebėjo įtikinti kelias valstybines institucijas, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimai dėl užrašų Vilnijoje lenkų kalba yra neteisėti. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad polonizuojant Vilniją, nemažai lietuvių buvo priversti užsirašyti lenkais, apie ką buvo rašyta. Vilnijoje apylinkės teismas priėmė antikonstitucinį sprendimą įteisindamas raidę, kurios nėra lietuvių abėcėlėje. Ir pan. Dabar Vilnijoje smaigstomas lenteles su lenkiškais užrašais vadina dekoratyvinėmis. Ar ne gražu: lenkų okupantų palikuonys puošia lietuvišką žemę?! Niekas jų niekur nevaro, bet niekas jų ir nelaiko – važiuokite puošti Lenkijos, o savo kraštą mes patys išsipuošime ir tikrai ne lentelėmis su lenkiškais užrašais.
Po kurio laiko okupantų palikuonys plyšaus, žiūrėkite, koks buvo lenkiškas kraštas! Iš to daromos toli siekiančios išvados, nes taip palanku agresoriams, tai atitinka okupantų nuostatas. Ir tam neprieštarauja spaudoje jau įvardinti prolenkiški Lietuvos pareigūnai.
Po kurio laiko tokie faktai gali būti panaudojami, pateikiami už gryną pinigą – gyveno daug lenkų, tai lenkiškas lietuvių skriaudžiamas kraštas! Ir, pasirodo, anot jų, tiesos rašyti nereikia, nes tai didina nacionalinę nesantaiką! Matote, Tiesa – didina, o jų, antilietuviškos nuotaikos, antikonstitucinis nusistatymas, reiškiamas įvairiomis formomis, nedidina!
Tokios išvados grindžiamos emocijomis, atskirų asmenų norais ir literatūrinio pobūdžio išvedžiojimais. Norimam įspūdžiui sustiprinti Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pasitelkė net Lenkijos ambasadorių!
Atsižvelgdamas į mero, pavadinkime, pagalbos šauksmą ambasadorius net dalyvavo prolenkiškame, kaip pasižiūrėsi - antilietuviškame renginyje ir dar raštais kreipėsi į kai kurių įstaigų vadovus ir kelis Lietuvos politikus nurodydamas, kokius veiksmus jie turėtų atlikti. Ar čia nurodymai savo pavaldiniams? Maža to, net išsireikalavo Lietuvos pareigūno atsiprašymo, nors lietuvis nieko neįžeidė. Pareigūnas teisėtai siekė, kad būtų užtikrinta rajone, kur dauguma gyventojų laiko save lenkais, būtų gyvenama pagal Lietuvos respublikos įstatymus, o ne pagal kai kurių gyventojų norus. Už savo pareigų gerą vykdymą pareigūnas, manome, privalėjo sulaukti valdžios dėmesio, paskatinimo! Bet kur tau... „Lietuvos Respublikos prezidentas klusniai „patarė“ A. Valotkai „užsiimti savo funkcijomis, ne politikuoti“ (matyt, jam niekas taip ir nepaaiškino, kokios yra kalbos inspekcijos viršininko funkcijos ir kokios yra kitos šalies ambasadoriaus „teisės“ kištis į svečios šalies gyvenimą ir politiką).“
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro L. N. Rasimo nuomone, „Lietuvių ir kitų Lietuvos piliečių, persisotinusių Valdemaro Tomaševskio režisuojamais antilietuviškais spektakliais, tokie šiandieniniai lenkiško antilietuviškumo pliūpsniai nei stebina, nei gąsdina.
Nestebina, negąsdina ir tai, kad ambasadorius K. Radzivilas lyg istorijos nesimokęs ar ją pamiršęs jaunuolis, kartoja juokingas V. Tomaševskio sekamas pasakaites apie „nuo amžių“ Vilnijos krašte gyvenusius/gyvenančius lenkus.“
Tokiu atveju kitoje, o ne Lietuvos valstybėje, svetys iš užsienio būtų paskelbtas persona non grata ir išprašytas iš šalies. Lietuvoje kitaip, čia nemažai prolenkiškų asmenų, su kuriais valdžia nenori gadinti santykių, nes tai gali pakenkti ir Lietuvos Lenkijos tarpusavio santykiams. O lenkų antilietuviški nusistatymai santykių nesugadins. Va kaip!
Abi šalys garsiai skelbia, kad abipusiai santykiai vystomi pariteto principu, tik, atrodo, tą paritetą šalys supranta skirtingai. Kaip čia neprisiminsi Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimo: Lietuvoje kas leidžiama lenkams, neleidžiama lietuviams! „Lietuvoskultūros ministras, pasirašęs įsakymą VKI vadovo A. Valotkos pasisakymams – o ne Vilniaus rajono mero elgesiui – įvertinti, dar kartą pademonstravo neturintis nei intelektinio, nei moralinio supratimo apie kultūrą bei Lietuvos interesus.“
Spaudoje buvo samprotaujama, kiek tai gali tęstis? Kiek gali Aušrinės partija su nelietuviškomis aukštomis pareigūnėmis ir savo kišeniniu ministru bei kitais pareigūnais tyčiotis iš Lietuvos kultūros, iš Lietuvos valstybės? Atsakymo toli ieškoti nereikia: ogi tiek, kiek Lietuvos rinkėjai leis. Artėja Lietuvos Prezidento, Lietuvos Seimo rinkimai. Žinodami, ką praėjusiuose rinkimuose buvo išrinkę, gal dabar rinkėjai galvos ir nesileis vedžiojami už nosies.
Po rinkimų matysime...
Atgal
