VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2023.09.02. Linkmenų vardo paminėjimo 650-osios metinės

Povilas Šimkavičius,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Rugpjūčio 26 d. popietę labai šiltai ir linksmai nuskambėjo Linkmenų vardo paminėjimo 650-ųjų metinių šventė, į kurią susirinko nemažas būrys krašto gyventojų, tarp jų daug jaunimo, ir svečių. Garbingos šventės metu Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, atidengtas paminklinis akmuo, prisiminta ežerų apsuptos gyvenvietės istorija, vyko meno kolektyvų pasirodymai. Šventę papuošė ANBO eskadrilės lėktuvų skrydis. Prieš dieną Linkmenų seniūnijoje vyko krašto kino kronikos apžvalga, kurios autorius Eugenijus Ostašenkovas.

Istorijos labirintuose

Susirinkusiems skverelyje prie paminklinio akmens, skirto Linkmenų vardo 650-mečio paminėjimui, renginio vedėjai Loreta Aleknienė ir Eimantas Pakalka priminė šio krašto istoriją.

Paminklinis akmuo

iš kairės: Gintautas Kindurys, Vidas Smagurauskas

ANBO eskadrilės lakūnai ir vicemeras Vidmantas Židanavičius (penktas iš kairės)

Jubiliejaus tortą pjausto Jonas Alekna. 

Renginio vedėjai Loreta Aleknienė ir Eimantas Pakalka

Pirmoje eilėje antras iš kairės Vytautas Kindurys

Kostas Kutra, Monika Sapiegaitė, Medeina Kutraitė ir mokytojas Raimundas Jasiulionis

Šokio teatro „Aura“ pasirodymas

Koncertuoja grupė „Kitava“

Mėlika Rakauskaitė

 Liveta Kavaliauskaitė (su gėlėmis). Autoriaus nuotraukos

Jie pasakojo, kad senovės Linkmenų krašto centras ir Linkmenų pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti 1373 m. Jos vietą istorikai sieja su dabartiniais Linkmenimis, nors pati pilis stovėjo ant Ginučių piliakalnio, bet jo krantus skalavo Linkmeno ežeras, kuris ir šiandien švelniai savo bangomis šerena piliakalnio papėdę. Linkmenų pilis vaidino svarbų vaidmenį krašto gyvenime ir gynime, kadangi pro šias apylinkes ėjo senas prekybos kelias, jungiąs geografinį Vilniaus mazgą su Dauguva. Kelio senumą ir reikšmę liudija IX-X amžių arabų monetos, rastos šiame kelyje.

1373 m. vasario ir kovo mėnesiais, dviejų žygių metu, Livonijos kariuomenė niokojo Tauragnų, Utenos, Linkmenų, Užpalių pilių apylinkes. Pirmojo žygio metu pilių įtvirtinimų ordinas pulti nedrįso, nors stovyklą buvo įsirengę arti Linkmenų pilies. Tik antrojo žygio metu, naktį netikėtai užpuolė. Linkmenų pilis, kaip ir kitos šio ruožo pilys, buvo gana tvirta ir vaidino svarbų vaidmenį sulaikant kryžiuočių veržimąsi gilyn į Lietuvą.

Linkmenų bažnyčia bei parapija atsirado XVI a. pirmoje pusėje, daug anksčiau už daugelį kitų aplinkinių. Todėl istorinės parapijos teritorija buvo didelė. Pavyzdžiui, 1782 m. Linkmenų parapija ribojosi su Tauragnų, Salako, Kaltanėnų ir Labanoro parapijomis. 1534 m. čia leista steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. Nuo XVI a. rašytiniuose šaltiniuose minimas Linkmenų dvaras. 1554 m. čia Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Linkmenų dvaras, kuriam priklausė 3 vaitystės ir miestelis. Po 1795 m. dvaras tapo Rusijos valstybės nuosavybe. XVIII a. pabaigoje čia jau veikė parapinė mokykla. Nuo XIX a. pirmos pusės iki XX a. pradžios Linkmenys buvo valsčiaus centras. Nuo 1923 m. vasario pradžios iki 1939 m. spalio pabaigos miestelį į dvi dalis dalijo demarkacinė linija. Didesnę jo dalį buvo okupavusi Lenkija.

Iki didžiojo karo Linkmenys buvo judrus didelis miestelis, turėjo apie du tūkstančius gyventojų.

„Visa tai istorija, liudijanti didingą Linkmenų praeitį, menanti darbščius, ryžtingus ir drąsius žmones“, – užbaigė istorijos apžvalgą Loreta.

Atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo

Paminklinį akmenį, kurį meno kūriniu pavertė menininkai Albertas Danilevičius ir Raimondas Žievys, pašventino Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas, dekanas Vidas Smagurauskas.

Linkmeniškius gražios sukakties proga sveikino Seimo narys Gintautas Kindurys, Ignalinos kraštiečių klubo narys Vytautas Kindurys. Linkmenų seniūnas Jonas Alekna padėkojo paminklinio akmens autoriams ir gausiam būriui šventės rėmėjų. Tylos minute pagerbtas Antanas Terleckas ir visi šio krašto laisvės kovotojai. Buvo iššautos trys patrankos salvės – už Linkmenų vardą, jo žmones, už laisvę ir klestėjimą.

Loreta ir Jonas Aleknos, kviesdami prisijungti ir susirinkusiuosius, padainavo Linkmenų dainą: „Linkmenys – kraštas Aukštaitijos/ Su ežerų akim, žaliais miškais./ O ežeruose supasi lelijos,/ Šiurena vėjas kloniais ir laukais.../“ (muzika Loretos ir Jono Aleknų, žodžiai linkmeniškės mokytojos Danutės Burokienės).

Paminklinio akmens atidengimo metu koncertavo Monika Sapiegaitė, Medeina Kutraitė, Kostas Kutra ir mokytojas Raimundas Jasiulionis, kurie programą užbaigė lietuvių liaudies daina „Už žalių miškelių“.

ANBO eskadrilės sveikinimo skrydis

Skambant Ignalinos rajono savivaldybės vicemero Vidmanto Židanavičiaus šiltiems padėkos žodžiams paminklinio akmens autoriams, virš skverelio įspūdingai praskrido septyni ANBO eskadrilės lėktuvai – „Pietenpol“, „Brigadyr L60“, „Storm“, „Rans“, „Shadow“, „Magija 2“ ir „Colbas“, kuriuos pilotavo Raimondas Žievys, Rimtautas Kunkis, Algirdas Telšinskas, Algimantas Kiškis, Juozas Talandis, Dovilė ir Algis Rimkai ir Darius Peckus, bei kelios skraidyklės, kuriomis skrido Stasys Petruškevičius, Albertas Guobužas ir Nerijus Adamavičius. Visi lėktuvai pakilo iš Antalksnės (Ignalinos r.), gruntiniu kilimo ir tūpimo taku, kurį įrengė R. Žievys – Ignalinos krašto menininkas, pilotas mėgėjas. Aviacijos entuziastai iš Antalksnės, Dusios (Lazdijų r.), Elektrėnų, Klaipėdos, Linkmenų (Ignalinos r.), Paspėrių (Širvintų r.), Raseinių, Šiaulių ir Utenos pasveikino šventės dalyvius mojuodami lėktuvo sparnais bei iš padebesių mėtydami konfeti su saldainiais, kurie tiksliai pasiekė adresatą ir akimirksniu išnyko nuo pievutės. Po skrydžio visi lakūnai šiltais plojimais buvo pakviesti ant scenos, esančios seniūnijos ir bendruomenės pastato kiemelyje. Lakūnai pasidžiaugė geru oru skrydžiams bei galimybe suteikti džiaugsmą žmonėms. Susirinkusieji turėjo progą susipažinti su tarpukario Lietuvos paradine karo aviacijos karininko uniforma bei lėktuvų maketais.

Raimondas Žievys papasakojo, kad ANBO eskadrilė – tai aviacijos entuziastų grupė, susibūrusi atstatyti Antano Gustaičio sukonstruotus lėktuvus ANBO (Antanas Nori Būti Ore), padėti tiems, kurie rūpinasi Lietuvos tarpukario aviacijos paveldu, organizuoti renginius panaudojant savadarbius ir atkurtus senovinius lėktuvus. Pašnekovas taip pat  paminėjo, kad kiekvienais metais ANBO eskadrilė organizuoja skrydžius aplink Lietuvą.

Meno kolektyvų pasirodymas

Koncertinę programą pradėjo svečiai iš Kauno, pirmą kartą besilankantys Linkmenyse, – šokio teatras „Aura“ (teatro meno vadovė Birutė Letukaitė). Profesionalūs šiuolaikinio šokio teatro šokėjai įspūdingai atliko spektaklį „Norėčiau būti paparčio žiedu“.

Renginio vedėjas E. Pakalka apie spektaklį: „Šis spektaklis inspiruotas gamtos. Kantriai įsikibę į žemę šaknimis auga medžiai. Pažaboti gamtos stichijas reikia laiko, prisitaikymas prie aplinkos lėtas ir meditatyvus. Šis gamtos įkvėptas spektaklis – apie medžius, arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nepailsdami ieškotų savo paparčio žiedo“.

Koncertinę programą tęsė ir šiltų aplodismentų sulaukė jaunosios atlikėjos, kilusios iš Linkmenų krašto, Mėlika Rakauskaitė ir Liveta Kavaliauskaitė.

Koncertą užbaigė ir gerų emocijų impulsą kiekvieno krūtinėje įžiebė grupė iš Šiaulių „Kitava“ ir jos atlikėja, energingoji Rasa Stoškuvienė.

Iki sutemos šventės dalyviai nesiskirstė: šnekučiavosi, šoko, dainavo, vaišinosi jubiliejaus proga iškeptu tortu, kurį dovanojo Pranas Blažys, vienas iš daugelio šventės rėmėjų. Renginį vainikavo ugnies šviesų šou.

2023 m. rugpjūčio 30 d.

 

Atgal