VISUOMENĖ
2023.08.25. Materialinių ir finansinių išteklių namų ūkyje spręstinos problemos
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Šeima yra pirminė visuomenės vystymosi grandis, o jos namų ūkis yra šeimos egzistavimo pagrindas. Sprendžiamos šalyje problemos kildinamos iš apačios (konkretaus žmogaus, kaimo, miesto ir regiono specifinių poreikių), o tada sutelkiamos vietos savivaldos ir valstybės priemones tiems poreikiams patenkinti. Europos sąjungos Darnaus vystymo tikslų 16 programa (DVT 16) siekiama padėti miestų bei kaimų savivaldybėms geriau planuoti ir vykdyti savo funkcijas, didinti jų finansinį savarankiškumą, didinti paskatas mažinti nelygybę plėtojant ugdymo galimybes, pritraukti investicijas, efektyviai valdyti paslaugas ir infrastruktūrą ir suteikti visus tam būtinus įrankius. DVT politikos programa, nubrėžiama ilgalaikė plėtros perspektyvą, kuri grindžiama DVT politikos nuoseklumo, bendro sutarimo, kai Seimas, Vyriausybė, savivaldybės, socialiniai ir ekonominiai partneriai tarpusavyje vykdo suderintą su ES ilgametėmis finansinėmis perspektyvomis priimtas, pasižyminčias integraliu kokybiniu požiūriu ir konkrečiais veiksmais orientuotais į darnią plėtrą programas. Tai pažangos žingsnis link glaudesnio ir sistemiškesnio planavimo, tačiau jis vis dar neužtikrina bendrų DVT siektinų reikšmių vykdymo vietos lygiu, pasauliniu mastu palaikant taiką tarp valstybių.
|
Namų ūkio finansų vadyba - svarbiausias namų ūkio finansų valdymo elementas, nes tenka apsispręsti, iš kur priimtiniausiomis sąlygomis gauti pinigų, kaip efektyviai valdyti turimus pinigus ir kaip juos tinkamiausiai išleisti. Skaičiuojant namų ūkio finansus svarbiausia žinoti namų ūkio poreikių struktūrą ir jų kainas, ką patys pasigaminsite savo namų ūkyje ir dar gal galėsite parduoti kitiems, o taip pat tą rinkos dalį, planuojamus pirkimus-pardavimus, tiekimo šaltinius ir žaliavų kainas, namų veiklos sąnaudas, samdomo darbo ir darbuotojų sąnaudas, įrangos sąnaudas ir kitas išlaidas, kurioms skirtas pradinis kapitalas, be to, numatomas balansas ir finansavimo šaltiniai. Planuojami namų ūkio finansai skirstomi į dvi dalis: pradinį ir apyvartinį kapitalą. Pradinis kapitalas išskiriamas atskirai, nes jis bus reikalingas vienkartinėms sąnaudoms (būstui įsigyti arba turimam renovuoti, atnaujinti, kuris labai vertingas, nes jau yra projektai, pririšimas prie vietovės, įranga ir kiti buičiai reikalingi reikmenys), o apyvartinis kapitalas bus reikalingas nuolatinei namų veiklai vykdyti. Skaičiuojant pradinį kapitalą įtraukiamos įrangos ir baldų, žaliavų ir tiekimo sąnaudos, jų atsargos, kurių reikės pradžiai, mokesčių sąnaudos, taip pat išlaidos leidimams, užstatams, avansiniams mokėjimams, patalpų remontui, rinkodarai, narystei asociacijose, atlyginimams, kitiems apyvartiniams pinigams ir paliekamas rezervas nenumatytoms išlaidoms. Namų ūkio kapitalo struktūrą atspindi namų ūkio savininkų nuosavybės ir jų ilgalaikių įsipareigojimų (skolų) kiekybinis santykis. kuris nurodo, kad skolintas kapitalas yra pranašesnis, nes už tokį kapitalą mokamos palūkanos mažina išlaidas, nuo kurių mokami mokesčiai, todėl padidėja ūkio savininkų grąža, be to, skolintas kapitalas yra pigesnis nei namų ūkio savininkų nuosavybė, taigi, naudojant daugiau skolinto kapitalo, galima sumažinti vidutines svertines namų ūkio kapitalo sąnaudas, tačiau tik tuo atveju, jei padidėjęs skolinto kapitalo mastas ženkliai nepadidina namų ūkio rizikos? Norint numatyti piniginių lėšų namų ūkyje poreikį, reikėtų suplanuoti sąnaudas tam tikram laikotarpiui. Tiesiogines namų ūkio sąnaudas sudaro samdomų darbuotojų atlyginimai ir žaliavos, tai yra tokios sąnaudos, kurios gali būti konkrečiai priskirtos tam tikrai produkcijai ar paslaugai arba tik namų ūkio reikmėms. Visos kitos sąnaudos laikomos netiesioginėmis ir apima gamybos, funkcinių padalinių ir aptarnaujančių padalinių, bendras ir administracines, produkcijos pardavimo sąnaudas arba šeimos narių poreikių tenkinimą. Skaičiuojant žaliavų sąnaudas, svarbu teisingai apskaičiuoti žaliavų normas, tai yra į jas būtina įtraukti grynąsias sunaudojamų žaliavų sąnaudas (konkretus medžiagos kiekis pvz., sėklos, mineralinės trąšos, naminiams paukščiams pašarai, priedai prie pašarų, vaistai ir kita), atliekas ir nuostolius. Žinant žaliavų normas, galima apskaičiuoti ir jų poreikį. Poreikis apskaičiuojamas tam tikram laikui į priekį, suplanuojamos žaliavų ir medžiagų atsargos, tačiau atsargas reikia planuoti racionaliai, nes per didelis jų kiekis reiškia ir pinigų įšaldymą, ir sandėliavimo išlaidas. Atitinkamai nustatomas žaliavų pristatymo arba įsigijimo periodiškumas. Siekiant nustatyti, ar efektyviai valdomi namų ūkio finansai, pirmiausia reikėtų juos išanalizuoti, tai yra įvertinti namų ūkio finansų rezultatus, išteklių panaudojimo racionalumą ir likvidumą (turto įkainojimas pinigais, nes ilgalaikis turtas yra laikomas nelikvidžiausiu). Geriausiu atveju turimą ilgalaikį turtą nuomoti kitiems asmenims. Namų ūkio efektyvumą atspindi daug įvairių rodiklių. Siekiant efektyviai valdyti namų ūkio finansus taip pat svarbu sekti namų ūkyje gaunamos produkcijos pardavimus, periodiškumą, atsiskaitymo būdus ir pirkėjų mokėjimus, nuspręsti, kaip bus panaudojamos gautos pajamos ir pelnas, planuojant mokesčius, atsižvelgti į rizikas. Finansinio srauto apskaičiavimui labai svarbu teisingai įvertinti rizikas, iš kurių svarbiausios yra projekto techninė rizika (statybos, rangos, projektavimo ir kiti darbai), apimanti netikslumus apskaičiuojant sąnaudas ir įgyvendinimo terminus, nekontroliuojamų (force majeure) aplinkybių rizikas, veiklos rizika, kuri yra suprantama kaip netinkamo planavimo ir rezultatų įvertinimo rizika, išorinės rizikos (paklausos, kainų ar išteklių sąnaudų svyravimo, taip pat pirkėjų nemokumo ar infrastruktūros problemų rizikos), valstybinio reguliavimo rizika, kuri suprantama kaip teisinės bazės pokyčio (įstatymų išleidimo ar interpretacijos) rizika, finansinės rizikos, susijusios su palūkanų normos nestabilumu, finansavimo sąlygų pablogėjimu, netinkamos finansavimo valiutos pasirinkimu, su tarptautinėmis rinkomis susijusios rizikos - tai valiutos nestabilumo, politinės, saugumo rizikos, kalbos barjeras. |
Žmogus savo namų ūkio veikloje naudoja ir atsinaujinančius irneatsinaujinančius gamtos išteklius. Pirmieji sugeba atsigauti. Pavyzdžiui, saulės energija, dėl medžiagų ciklo susidaro gėlas vanduo. Kai kuriuos objektus, naudojamus namų ūkyje, galima savarankiškai pačiam savininkui susiremontuoti, modernizuoti, nedarant namų ūkiui išlaidų. Neatsinaujinantys ištekliai yra, pavyzdžiui, žemę, mineraliniai elementai randami žemėje. Žinoma, kai kurie iš jų gali būti atstatyti. Atstatomos ir pažeistos teisės, kurios kartais pasireiškia namų ūkio vedimo santykiuose.
Vartojimo santykiuose siekį užtikrinti silpnesnės šalies teises ir apsaugoti nuo kitos šalies piktnaudžiavimo Europos sąjungos reglamentuose ir direktyvose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas specifinis vartojimo teisinių santykių reguliavimas. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai vadovaujasi vartotojo, kaip silpnesnės šalies, gynimo principu, gina vartotoją nuo stipresnės šalies (tokių kaip bankų, energetikos įmonių ir kitų stambių ūkio subjektų) primetamų nesąžiningų sutarties sąlygų, taip pat, teismai turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar vartojimo sutarties sąlygos yra sąžiningos, ar nepažeidžia vartotojo teisų.
Išvados
Bendrąja prasme namų ūkio pajamos, užimančios svarbią vietą šalies finansinių santykių sistemoje, apibrėžiamos kaip nacionalinių pajamų dalis. Tai lėšos, kurias namų ūkio nariai gauna kaip atlygį iš samdomo darbo, iš verslo, individualios veiklos, žemės ūkio, rentos ir kitų pajamų gavimo šaltinių. Bendrųjų pajamų dalis, kuri namų ūkiams lieka atskaičius mokesčius ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams, vadinama disponuojamomis pajamomis. Šios pajamos atlieka vartojimo ir taupymo funkcijas: namų ūkiai jiems tenkančias disponuojamas pajamas gali skirti vartojimui ir dalį jų atidėti taupymui. Disponuojamas pajamas skiriant vartojimo išlaidoms patenkinami einamieji poreikiai, o dalį pajamų skiriant taupymui – užsitikrinama vartojimo ateityje galimybė. Namų ūkio vartojimo išlaidos, turėdamos didžiausią lyginamąjį svorį bendrojoje paklausoje, sudarytoje iš vartojimo, investicijų ir valstybės išlaidų, yra svarbios šalies ekonomikai. Santaupos užtikrina namų ūkių finansinį stabilumą ir investavimo šalies ekonomikoje galimybę.
Namų ūkių disponuojamų pajamų ir jas lemiančių veiksnių (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, BVP vienam gyventojui, nedarbo lygis, vidutinė metinė infliacija). Tarpusavio ryšių analizė parodė, kad didžiausią įtaką Lietuvos namų ūkio nariui tenkančių disponuojamų pajamų pokyčiams turi vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, o mažiausią – nedarbo lygis (šiems veiksniams veikiant atskirai). Numatant disponuojamų pajamų perspektyvas pagal pagrindinių makroekonominių rodiklių pokyčius, kai jie disponuojamas pajamas veikia atskirai bei atsiribojus nuo kitų veiksnių įtakos, gauta, kad didžiausią Lietuvos namų ūkio nario disponuojamų pajamų sumažėjimą sąlygotų nedarbo lygio padidėjimas. O mažiausiai disponuojamos pajamos sumažėtų dėl BVP vienam gyventojui pokyčių. O šiems veiksniams sąveikaujant kartu ir tikintis, kad prognozuojamos rodiklių reikšmės klostysis prasčiau nei tikėtasi kad, Lietuvos namų ūkio nario vidutinės mėnesio disponuojamos pajamos turėtų sumažėti.
Rekomenduojame Lietuvos namų ūkio nariui tenkančias mėnesio disponuojamas pajamas didinti į ES įstojusių šalių namų ūkio nariui tenkančių pajamų lygio vidurkio. Tokį siūlymą galima pagrįsti tuo, kad Lietuvos namų ūkio nariui tenkančios vidutinės mėnesio disponuojamos pajamos yra mažiausios lyginant su į ES įstojusiomis šalimis.
Ekonominių statistinių metodų pagalba nustatyta, kad, iš analizuotų makroekonominių rodiklių, Lietuvos namų ūkio nariui tenkančioms disponuojamoms pajamoms reikšmingiausi rodikliai yra BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir nedarbo lygis. Todėl galima teigti, kad šių makroekonominių rodiklių reguliavimas yra efektyviausias būdas siekiant padidinti disponuojamas pajamas.
Taip pat rekomenduojame mažinti atskirtį tarp disponuojamų pajamų, tenkančių mieste ir kaime gyvenantiems namų ūkiams. Atlikus Lietuvos namų ūkio nariui tenkančių mėnesio disponuojamų pajamų pasiskirstymo pagal gyvenamą vietą analizę, nustatyta, jog mieste ir kaime gyvenantiems namų ūkiams tenka nevienoda disponuojamų pajamų dalis. Atskirties sumažinimui rekomenduojame skatinti didesnį užimtumą didinant darbo vietų skaičių kaimuose. Padidinus užimtumą kaime, butų sudarytos sąlygos kaimo namų ūkiams gauti pajamų iš darbo užmokesčio, o tai savo ruožtu padidintų kaimo namų ūkio nariui tenkančias disponuojamas pajamas.
