VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

11.16. Kreipimasis į Seimo narius. PRIIMKIME „VIENO TREČDALIO ĮSTATYMĄ“ DĖL MOTERŲ LYGIATEISIŠKUMO!

Rimvydas Žiliukas

 

Jau trečią dešimtmetį šnekama apie moterų nelygiateisiškumą. Visos partijos cituoja statistinius duomenis apie tai, kad vyrai uždirba daug daugiau negu moterys, kad vadovų tarpe vyrų yra neproporcingai daug, piktinasi tuo. Pasitaikius progai stengiuosi tokių paklausti:

-O ką Jūs padarėte, ką pasiūlėte, kad padėtis pagerėtų? Ką konkretaus?

Dažniausiai išgirstu, kad, deja, nieko padaryti negalima, kad niekas jo negirdi, jog, matyt būtina, kad praeitų kelios kartos, ir taip toliau, ir panašiai...

O man keista... Juk jei Tu esi Lietuvos Respublikos Seimo narys, tai kaipgi Tavęs negirdės? Išplatink savo pasiūlymą viešai. Pasirūpink tuo, kad kiek galima daugiau žmonių sužinotų pavardes tų seimūnų, kurie balsavo prieš Tavo pasiūlymą, vienodinantį vyrų ir moterų teises. Tegul rinkėjai sužino pavardes tų, kurie nenori suteikti moterims lygių teisių, ir tas partijas, kurios pasisako prieš moterų lygybę. Juk seimo rinkimuose moterų dalyvauja netgi truputį daugiau negu vyrų.

Taigi padėtis keista: visi viešai pritaria moterų lygybei, bet jau trečią dešimtmetį tai telieka vien nieko neįpareigojančių pliurpalų lygyje. Kaip toje rytiečių patarlėje: „Šunys loja, o vilkstinė eina“.

Kad vienodinant vyrų ir moterų teises reikalai pagaliau pajudėtų, aš siūlau seimui priimti „Vieno trečdalio įstatymą“.

Lietuvos Respublikos Seimas

Šiuo įstatymu Seimas turėtų įpareigoti užtikrinti, kad visose valstybinėse ir savivaldos įstaigose vienos lyties darbuotojų negali būti daugiau negu 2/3. Kitaip sakant, vienos, labiausiai skriaudžiamos, lyties atstovų negali būti mažiau negu 1/3. Šiuo metu ta labiausiai skriaudžiama lytis yra moterys, bet kas žino, ar ateityje, įsivyravus kokiam nors moderniškajam matriarchatui, ta skriaudžiamąja lytimi netaps vyrai?

Skaitytojas gali man prikišti, kad ir dabar taip yra, nes daugumoje įstaigų ir dabar moterų yra ne mažiau negu vyrų. Bet deja, didžioji dauguma ministrų, viceministrų bei skyrių viršininkų yra vyrai, o dauguma valytojų yra moterys. Todėl įstatyme turi būti numatyta, kad viena lytis turi užimti ne mažiau kaip 1/3 ministrų, 1/3 viceministrų, 1/3 skyrių viršininkų, 1/3 padalinių vadovų, 1/3 vyresniųjų specialistų pareigybių ir t. t. Toks reikalavimas turėtų būti taikomas tik 50 – 70 % aukštesnius atlyginimus gaunančių kiekvienos įstaigos darbuotojų. O likusiems 50 – 30 % darbuotojų, kurių atlyginimai yra mažesni, šis įstatymo reikalavimas nebūtų taikomas.

Taip pat aišku savaime ir tai, kad toks įstatymas nebūtų privalomas sporto komandose, kariuomenėje, moterų tarybose ir panašiose veiklos srityse, kuriose dėl jų specifikos tiesiog yra būtina, jog dauguma jų darbuotojų būtų tik vyrai arba priešingai – tik moterys. Manau, kad tai savaime aišku: juk būtų juokinga reikalauti, kad, tarkim, „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ vyrų krepšinio komandose ne mažiau kaip 1/3 žaidėjų ar trenerių būtų moterys, arba kad Moterų tarybose būtinai būtų bent trečdalis vyrų..

Šis įstatymas turėtų būti taikomas ir pačioms partijoms bei pačiam seimui. Tai įgyvendinti būtų visiškai nesudėtinga. Tereikėtų tik priimti „Vieno trečdalio įstatymą“ ir poįstatyminius teisės aktus, užtikrinančius, kad seime, miestų savivaldybių tarybose ir kituose renkamuosiuose organuose vienos lyties asmenų negalėtų būti daugiau kaip 2/3. Tas pats reikalavimas turėtų galioti ir bendram komitetų pirmininkų skaičiui. Visuose renkamuose ir skiriamuose organuose bei postuose moterų privalėtų būti ne mažiau kaip 1/3, bet ne daugiau – kaip 2/3! „Vieno trečdalio įstatymo“ reikalavimas turėtų būti taikomas ir partijų kandidatų į seimą, į savivaldybių tarybas ir kitų renkamų valstybės organų sąrašams.

Kad būtų išvengta bereikalingos įtampos, nereikėtų forsuoti proceso ir atleidinėti garbingų bei nusipelniusių žmonių iš jų užimamų pareigų vien todėl, kad ten vyrų yra daugiau negu 2/3. Tačiau ilgainiui dėl natūralių priežasčių toms užimamoms pareigoms atsilaisvinus ir skiriant į jas naują pareigūną, jau reikėtų paisyti „Vieno trečdalio įstatymo“ reikalavimų.

Istorijos eigoje lietuviai daug kur tempė į priekį Europos valstybes tose srityse, kuriose europiečių politinė mintis buvo atsilikusi nuo Lietuvos, pavyzdžiui, religinio bei tautinio pakantumo srityse. Praėjusį tūkstantmetį, kai Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje liepsnojo rasinė, tautinė bei religinė neapykanta, silpnesniųjų persekiojimas ir netgi jų žudynės, Lietuva buvo pavyzdžiu visą pasaulį užvaldžiusioms Europos tautoms. Tuo metu mūsų žemėje visos religijos ir visos tautinės mažumos buvo gerbiamos. Bėgdami nuo tautinės ir religinės neapykantos, žudynių, inkvizicijos laužų, rado prieglaudą Lietuvoje karaitų tikybos karaimai, musulmonų tikybos totoriai, judėjų tikybos žydai. Mūsų žemėje niekada nebuvo pogromų. Gaila, kad apie tai nekalba mūsų radijas, televizija, nerašo laikraščiai, savo mokiniams neaiškina mokytojai... O juk viduramžiais Lietuva buvo vienintelė pasaulio valstybė, kurioje buvo gerbiamos visos tautos, visos kalbos, visos religijos, kurioje visos Lietuvos valstybėje gyvenusios tautos buvo laikomos broliais! Juk dar 1323 metais Lietuvos Karalius (kurį mūsų kaimynai mieliau vadino Didžiuoju Kunigaikščiu) Gediminas rašė Vakarų valdovams, pirkliams ir amatininkams: „Mes visi išpažįstame tą patį Dievą, tik meldžiamės jam skirtingai“. O Europa tokį mūsų pakantumo (arba, kaip dabar madinga sakyti, tolerancijos) lygį pasiekė tik po pusės tūkstančio metų.

Tarpukario metais, kai Vidurio ir Vakarų Europoje žydai buvo žeminami ir persekiojami, tik vienintelėje pasaulio valstybėje – Lietuvoje buvo Žydų reikalų ministras. O Antrojo pasaulinio karo metais, kai neegzistuojančios Lietuvos valstybės teritorijoje, pavadintoje Ostlandu, siautėjo hitlerinis holokaustas, net 3332 lietuviai, rizikuodami savo ir savo vaikų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, pagal šį rodiklį Lietuva net 4 – 5 kartus lenkia Lenkiją, o kitas valstybes dar daugiau. Ir pagal nuėjusių tarnauti hitlerininkams procentą lietuviai užima garbingiausią vietą tarp Hitlerio „išvaduotų“ tautų. Beje, Lietuvoje vienintelėje hitlerininkams net nepavyko suformuoti esesininkų dalinių.

Lietuva dvidešimto amžiaus pradžioje suteikė moterims balso teisę dar tada, kai daugelyje Europos šalių to nebuvo, kai sufražistės ir jų pasekėjos Anglijoje dėl to dar tik kovojo. Lietuva 1990 metų kovo 11 pirmoji iš visų sovietinių respublikų paskelbė Nepriklausomybę. Sovietinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta anksčiau negu iš Rytų Vokietijos.

Tai kodėl mums ir vėl neparodžius pavyzdžio Europai? Parodykime gražų pavyzdį Europai priimdami „Vieno trečdalio įstatymą“!

Priėmus šį įstatymą moterų padėtis ryškiai pagerėtų. Būtų pagaliau baigta su tuščiomis, beprasmiškomis kalbomis. Moterų lygiateisiškumo srityje būtų pagaliau žengtas realus ir ženklus žingsnis. Bet ar mūsų seimas priims tokį įstatymą? Štai tą mes ir pamatysime. Gerbia mūsų partijos moterų teises ar tik veidmainiauja?

Stebėkite moterys kaip į šį pasiūlymą reaguos įvairios partijos, įvairūs šių partijų nariai ir darykite išvadas!

Ir jau artimiausiuose rinkimuose balsuokite tik už tas partijas ir tik už tuos seimo narius, kurie palaikys šį „Vieno trečdalio įstatymą“!

 

 

 

 

 

 

Atgal