VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.29. N. Mačiulis: reikia ne tik trumpinti moksleivių atostogas, bet ir mažinti mokymosi krūvį

Ilgos vasaros atostogos, dideli namų darbų krūviai, daug persenusių elementų mokyklų programose ir daugelis kitų problemų lemia, kad švietimo srityje atsiliekame nuo kaimyninių šalių, o švietimo būklės įtaka šalies ateičiai yra itin svarbi, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Kaip teigė N. Mačiulis, kokybės kartelė aukštosiose mokyklose yra vis dar per žema, todėl šiuolaikiniam darbuotojui neužtenka vien tik turėti diplomą, reikia turėti ir kompetencijų. Vis dėlto problemų reikėtų ieškoti ne tik netinkamame universitetų finansavimo modelyje, kuris verčia mokytis priimti kuo daugiau bet kokių studentų, tačiau ir giliau.
Pasak ekonomisto, didžioji dalis problemų ateina iš mokyklos, kur suteikiamas nepakankamas pasiruošimas universitetinėms studijoms ar aukštajam mokslui. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pagal mokymosi kokybės vidurkį vertinant pagrindinius kriterijus (matematinius gebėjimus, gebėjimą skaityti, suprasti ir interpretuoti tekstą bei gamtos mokslų išmanymą) mūsų moksleiviai atsilieka nuo visų kaimyninių šalių. Blogiausia, kad ši statistika nesikeičia ir moksleivių gebėjimai neartėja prie EBPO vidurkio.
„Labai įdomu tai, kad Estija pasivijo Suomiją, kuri ilgą laiką buvo tarp dešimties pažangiausių EBPO narių valstybių, suteikiančių geriausias kompetencijas. Estijos sėkmės istorija iš dalies yra tai, kad jie labai sėkmingai kopijavo Suomijos švietimo sistemos modelį, jį diegė savo šalyje.
Kita Estijos sėkmės priežastis, ir tuo pačiu Lietuvos nesėkmės priežastis, yra ta, kad mes turime neproporcingai didelę dalį prastai besimokančių moksleivių - net 25 proc. Palyginimui, Estijoje tokių yra tik dešimtadalis. Tai yra pradinio, vidurinio mokymo sistemos, regioninės atskirties problema. Turime daug kokybiškų mokyklų didmiesčiuose, bet daugelyje miestelių, kaimų nėra galimybių mokytis geroje mokykloje su kvalifikuotais, motyvuotais mokytojais“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Kaip teigė ekonomistas, šią problemą nėra lengva išspręsti, tačiau vienas būdų - mokyklų konsolidacija, kurią įvykdė Singapūras, kur vienam mokytojui tenkantis moksleivių skaičius yra gerokai didesnis negu EBPO šalių vidurkis. Jie sąmoningai nusprendė, kad geriau turėti didesnes klases su kvalifikuotais ir gerai apmokamais mokytojais, negu turėti daug mažų klasių su vidutinės kvalifikacijos mokytojais.
„Pavyzdžiui, Vilniuje arba Kaune klasės yra didelės, kartais su 25 moksleiviais ir daugiau. Tačiau turime didelę dalį mokyklų, kur klasės yra mažos ir nesiekia 10 moksleivių. Tai yra netinkamai naudojamų išteklių pavyzdys, kuomet mes turime juos išskaidę po visą Lietuvą, todėl neturime galimybių mokėti adekvačių atlyginimų mokytojams. Nuo to nukenčia jų motyvacija ir mūsų gebėjimas pritraukti į šią specialybę labiausiai kompetentingus ir tam tinkamus asmenis“, - mano N. Mačiulis.
Kita problema, kurią įvardijo ekonomistas - neadekvačiai ilgas vasaros atostogų laikotarpis. Dabar jis jau šiek tiek sutrumpintas - vasaros atostogos trunka 10 savaičių, tačiau pagal rodiklius ir toliau išlieka vienas didžiausių ES. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje vasaros atostogos trunka apie 6 savaites.
„Tyrimai rodo, kad tos ilgos vasaros atostogos turi priešingą efektą negu tikimasi. Moksleiviai nepailsi, o per ilgas atostogas, trunkančias beveik 3 mėnesius, jie užmiršta, ką mokėsi. Tada pradeda jausti stresą, psichologinį spaudimą, kad artėja nauji mokslo metai. Moksleiviai išsimuša iš to ilgo mokymosi ritmo, todėl atostogos turi priešingą efektą - jie nepailsi, jaučia didesnę įtampą ir stresą.
Trumpinant vasaros atostogas būtų naudinga mažinti namų darbų kiekį. Beveik visą dieną mokykloje praleidęs mokinys grįžęs namo galėtų turėti daugiau laisvo laiko, o didžioji dalis žinių turėtų būti įgyjamos mokykloje, kur jis galėtų kreiptis į mokytoją, o ne mokytis namie savo laisvalaikio sąskaita“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, Lietuvos siekiamybė būtų lygiuotis į Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės pavyzdžius ir siekti bent mėnesiu dar sutrumpinti vasaros atostogas, taip išlaisvinant mokinius nuo užimtų vakarų ir streso, kurį jie jaučia po vasaros atostogų. Pasak jo, kaip matyti iš EBPO tyrimų rezultatų, neadekvatus mokymo programos išdėstymas per visus metus turi neigiamos įtakos tiek mokymosi kokybei, tiek rezultatams.
„Natūralu, kad ir programų kryptis taip pat turi būti peržiūrima. Pačių mokymosi programų turinys per pastaruosius 25 metus keitėsi labai mažai. Daugelis elementų, kuriuos mes ten randame, buvo tie patys ir 20 amžiuje. Ir tai yra blogai. Nereiškia, kad nereikia atsisakyti kažkokių specifinių gebėjimų, žinių kaupimo ar suvokimo, kaip įrodyti kai kurias teoremas, tačiau dabartiniai mokymosi metodai turi būti peržiūrimi iš esmės. Turbūt čia nereikėtų išradinėti dviračio, reikėtų pasižiūrėti, ką daro Suomija, Singapūras, kitos pažangiausios valstybės, ir tiesiog jas kopijuoti“, - sakė ekonomistas.
N. Mačiulis pridūrė, kad visos švietimo sistemos reforma dabar turėtų būti laikoma prioritetu, suvokiant šios problemos rimtumą ir įtaką ateities kartoms.

Atgal