VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

05.14. Priimta Gegužės 3-iosios deklaracija

 Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“, kitaip dar vadinamą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, kad visos valstybės, įsikūrusios buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse, turėtų galimybę tapti laisvos ir vieningos Europos dalimi.

Liudvikas Rasimas

Priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad Ukrainos siekis apsiginti nuo agresoriaus ir atgauti okupuotas žemes bei sukurti saugią, klestinčią ir europietišką valstybę, suartėjančią su NATO ir Europos Sąjunga, yra ir strateginis Lietuvos siekis. Lietuva kviečia Lenkiją ir Ukrainą, visoms kartu, imtis bendrų žygių ir padaryti viską, kad tai taptų ir visų mūsų partnerių Vakaruose svarbiausiu siekiu.

Deklaracijoje pažymima, kad 1791 metų gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pirmoji šiuolaikinė Konstitucija Europos žemyne ir antroji visame pasaulyje, ji apibrėžė modernią valdžios institucijų sąrangą bei pabrėžė teisinės valstybės ir žmogaus teisių konstitucinių vertybių svarbą. Konstitucinė Abiejų Tautų Respublikos struktūra, kaip suverenių valstybių sąjunga, buvo užbaigta svarbiu 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio Įsipareigojimo įstatymu.

„Prieš šimtą metų atkūrę savo nepriklausomas valstybes, visi kartu išgyvenome sudėtingą ir tragišką XX amžių: okupacijas, karus, pokario rezistentų žūtis ir tragiškas tremtis, holodomorą, holokaustą ir ilgą laiką buvome priversti gyventi be žmogaus teisių ir europietiškų vertybių, kurios buvo garantuotos dar 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijoje. Vėl būdami laisvi ir aukštai vertindami tai, kad mus vienija bendra istorija bei turtingas bendras kultūrinis paveldas ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos vertybės, pabrėžiame, kad šiandien mus dar labiau vienija šių dienų ir ateities bendri svarbiausieji iššūkiai“, – rašoma deklaracijos projekte.

Seimo priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad su šūkiu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuviai ir lenkai, ukrainiečiai ir gudai, žydai ir totoriai, kitų tautų žmonės mūsų žemėse ėjo ginti Gegužės 3-iosios Konstitucijos europietiškų idealų, o XX amžiaus viduryje laisva ir vieninga Europa buvo sukurta su tokiu pat šūkiu.

Gintaras Karosas. Asmeninė nuotr.

Primename, kad gegužės 3 d., kartu su Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausios Rados atstovais Lietuvos Respublikos Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvoje prieštaringai vertinamos 1791-ųjų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines.

Prieš specialiai Gegužės 3-iosios Konstitucijai paminėti skirtą neeilinį Seimo posėdį, Vilniaus Sąjūdžio taryba Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo surengė mitingą, kuriame pasisakė prieš Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių minėjimą Lietuvos Seime ir dėl Seimo bandymų įteisinti lenkiškas raides oficialioje Lietuvos raštvedyboje.

Sąjūdininkų teigimu, 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje neminimas Lietuvos valstybės vardas, o šios Konstitucijos priėmimo pasekmėje buvo pradėta naikinti Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir išaukštinama Lenkija.

Teisininko ir Kovo 11-osios akto signataro Liudviko Narcizo Rasimo vertinimu vadinama Gegužės 3-osios konstitucija yra „svarbi ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis“. 

„Pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo valstybingumą, buvusi jos teritorija tapo Lenkijos teritorija, dviejų tautų parlamentinė sąjunga tapo realine vienos lenkų tautos valstybe… Lenkijos bandymai padėtį švelninti, „konstituciją“ išversti į lietuvių kalbą ir tų pačių metų spalio 22 d. priimti Lietuvos elito reikalaujamą „Abiejų tautų tarpusavio garantijų aktą“, teisės prasme nieko nepakeitė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė liko tik karaliaus garbės titule, dvi valstybės Konstitucijoje paminimos tik kalbant apie Vyriausiojo tribunolo dekretus, t. y. jų teisėtumą, gi Lietuva laikoma tik viena iš Lenkijos provincijų“, – sako signataras.

Pasak Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Gintaro Karoso, „niekas net ir labai norėdamas nepaneigs Gegužės 3-iosios konstitucijos dvasios, alsuojančios ypač tam laikotarpiui pažangiomis laisvės ir demokratijos idėjomis. Tačiau konstitucijoje nebelieka žodžio „Lietuva“ ir ši konstitucija, kad ir kaip mums būtų apmaudu, užbaigia Lenkijos įtakos šešėlyje formaliai tebegyvavusią Lietuvos valstybę“.

„Teisinis veikalas, užbaigęs senos ir garbinga istorija, galybe bei asmenybėmis garsėjusios valstybės raidą, nevertas pagarbos kaip valstybės konstitucija. Dėl įvairių priežasčių valstybės kartais baigiasi: de facto ir de jure. Likus nors vienai iš egzistavimo požymių, nors ir nebepilnakraujė, sužeista ar palaužta, valstybė dar tebebūna gyva, tebeegzistuoja. 1791 m. Gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimta konstitucija formaliai dar egzistavusiai Lietuvai padėjo pabaigos tašką“, – teigia G. Karosas.

 

 

Atgal