VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

12.04. Kenčianti meilė

 

Dr. Algirdas Kavaliauskas

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

 Prisimenu, tėveliai sakydavo: lietuvių kalba – mūsų gyvenimas. Ją visi mylėkime ir  saugokime. Žmonės, bent jau mąstantys, saugo savo gyvenimą ir jo vertybes. Mūsų didieji pagarsino: mirs lietuvių kalba – ir jie mirs. Mes mirsime. Tą suprato varpininkai ir jų bendraminčiai. Tauta amžiais saugojo, siekė, kad prie sesers prūsų kalbos kapo nebūtų supiltas naujas kauburėlis kitos sesers – lietuvių kalbos... Nukankintos kalbos. Ir nebesvarbu – kitų ar savų nukankintos.

Sunku suprasti kodėl daugelis mūsų tapo abejingi gimtajai lietuvių kalbai – savo gyvenimui. Kodėl mes ją darkydami kankiname? Tai ne tik Vinco Kudirkos su bendraminčiais iš lietuviškos abėcėlės išmestų raidžių atgal grąžinimo vajus, kuriame sėkmingai darbuojasi kai kurie tikriausiai nelabai ką apie lietuvių kalbą nutuokiantys mūsų politikai. Ką padarysi, kad jiems netinka vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio /atgimimo/ ideologų nuostatos, mintys. Vis dėlto nepamirškime, kad lenkiškų raidžių atsikratė aušrininkai ir varpininkai. O gal kas žinote didesnius to laikmečio lietuvių kalbos autoritetus? Tai mūsų Didieji! Galima ir pasidžiaugti mūsų šiuolaikiniais politikais: gerai, kad dar jie nepasidavė išmaniųjų siūlymams keisti Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ globalizuota giesme ar stilizuota dainuška, anot siūliusių, labiau atitinkančia laikmečio dvasią. O kur dar vadinamųjų pasaulio piliečių (žmonių) – lietuvių (nesvarbu kur gyvenančių, bet tokiais besiskelbiančių) nevienareikšmiai siūlymai. Galbūt ir iš nežinojimo teigiama: lenkai tai leidžia... Ką leidžia? Lenkijoje nuo 2005 m. numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis. Akis badantis dalykas:  leidžiama, tik ne lenkų kalbos raidžių sąskaita! Ne lenkų kalbinės sistemos griovimo sąskaita! Pasibaisėtina, ką mes renkame į Seimą, jeigu daliai seimūnų esminiai dalykai nesuprantami. Ką leido lenkai, tą mes numatę leisti antrajame paso puslapyje. Viskas. Logiška. Bet reikalaujama, siekiama galimus pakeitimus įrašyti į elektroninį  valstybės duomenų registrą!!! Lenkai to reikalauja, bet Lenkijoje to nėra! Lenkijoje taip nedaroma! Gal vis dėlto pamąstykime (juk turime kada nors ir mes turėti savas ne tuščias galvas!), kodėl siekiama griauti mūsų kalbos nusistovėjusią sistemą – jos abėcėlę – 32 raides nuo Jablonskio laikų.

Pagal laikmečio dvasią, lyg atominio karo subjaurotos kai kurių moterų lietuviškos pavardės. Pavardžių pertvarka įteisinta Valstybinės kalbos komisijos. Matyt, toje komisijoje bus sprogusi atominė bomba ir kalbai pražūtinga radiacija nebesulaikomai plinta. Pagaliau pakeista Valstybinės kalbos komisijos sudėtis ir naujas vadovas gal įstengs sulaikyti pražūtingą kalbai poveikį. Tikrai, pačioms moterims pavardės neįprastos, bet, matote, to griebtasi iš būtinybės. Nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai? Ne. Ne visai. Jos įžiūrėjo diskriminaciją, todėl keitė. Va! Štai kaip! Beje, ar kas supranta, kodėl jos savinasi vyrų pavardes? Lygiai tokiomis pačiomis pavardėmis jau nuo seno žinomi lietuviai vyrai. Prisiminkime mūsų garsų futbolo vartininką ir kt. Na, keitimu gal ką ir nuslėpė, paslėpė, ką gali žinoti, bet ar neatrodo, kad yla jau lenda iš maišo: gal jos ruošiasi lyties keitimo operacijai (vyriškumą liudijantis dokumentas švarke, vyriškas daiktas kelnėse), kuri  pas mus dar nelabai populiari, todėl norinčios būti madingomis ponios, panelės apie tai garsiai dar bijo prabilti. Ar kaip čia išeina?

Norėtųsi tikėti, kad tai laikina maža netiesa ar mažiukas nesusipratimėlis. Girdėjau taip sakant. Bet...

Šlubuoja

bachūras geras, krepšinį parodo

ekrane pravoslavai savo būdą rodo

nebeišvardinti kiek svetimybių

sklinda iš Lietuvos telekanalų

kurie anksčiau vengė kalbos skandalų

dabar viskas priklauso nuo gerų norų

būdavo, jei klausia koks žiūrovas

tai ir atsakymo sulaukia

iš atsakingų lietuvių kalbos žinovų

kurie pamoko, pataria, nurodo

dabar tik internetas, dar koks laikraštis, žurnalas

ir verčiasi kaip kas išmano

aiškinasi ir subtilius dalykus

kodėl kai kurių komentatorių akys raudonos

amnezija su arogancija kamuoja

gimtos kalbos kirčiavimas ir logika šlubuoja

 

Nežinia

ne paslaptis, kad labiausiai gimtą kalbą darko

kai kurie krepšinio rungtynių komentatoriai

jie tarp kalbos šiukšlintojų – asai

prasiturtina net vertalais iš rusų

gal neišmano, kaip lietuviškai  būtų

įdėta ar kitaip pataikyta į krepšį

tad girdim: iš viršaus ir iš viršaus

lyg būtų galima kitaip įšaut

įdėt, įkišt, įgrūst, įspraust, netgi įkalt į krepšį

tiksliai nežino, todėl kartais blaškos

ir nesvarbu (į)dėjimas ar  (į)metimas

pasiekia tikslą, taisykles teisėjai žino

tad komentatoriams nebūtina žinoti

ir gimtą kalbą galima bjauroti

ir štai, žiūrėk, koks rytis, robertas ar linas

užmiršę taisykles ir logiką pamynę

tik sverchina ir sverchina per ištisas rungtynes

(jei slavai gali s verchu, tai kodėl mes iš viršaus negalim?!)

čia jau bejėgė logika visagalė

jų reportažų klausosi jaunimas

kaip ateityje jis kalbės

tik vienas Dievas žino

                                          

Painiava

vieni studentai skuta bulves, kiti laukia susėdę

alkani svarsto gyvenimo, žiniasklaidos problemas

bulvės išvirs už (po?)pusvalandžio – laiko į valias

ir kitas maistas gal už (po?) valandos garuos,

o gal už (po?) kelių mėnesių ar netgi metų

nepasiginčysi su žinančiais žiniasklaidos magnatais

studentai abejoja: negi tikrai čia tinka nelemtasis

juk senoliai dainuodavo: už jūrų, už marių

bet sakydavo: pietausime jau po penkių minučių

                                                                                     

Liūdna 

ir atėjo lietuvių žemėn kraupūs laikai

šalies daugumą  telekanalų užtvindė negyvėliai

suprantama, nereklamuoja jų, tiktai gyvuosius

per daug negąsdina, ramina net silpnuosius

parengia kokią laidą ne bet kaip – gyvai... kaip išmanu

su gyvais žmonėmis, suprantama

ir gyva muzika kartais suskamba

net gyvas parodas parodo. Taip... Dažnai

vertimo į lietuvių kalbą nesuranda

ir verčia pažodžiui ar dar prasčiau, vargšeliai mūsų

tai gal visi pradėkim laivinti, lyg būtume patrakę

anieji prievarta lietuvių nesurusino

tai laisvanoriškai anglėsim patys.

                                                                

Atgal