VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

10.03.Vaikystę aptemdę tremties metai tik sustiprino grįžusio į Lietuvą jaunuolio veržimąsi į mokslą

Vytautas Paliukaitis

Kastytis Mačėnas rugsėjo 15-ąją susirinkusių Vilniuje šeimos narių, pažįstamų ratelyje  pažymėjo savo 80-ties metų sukaktį.  Raštu atsiuntė sveikinimus jubiliejaus proga ir kelių valstybės įstaigų darbuotojai.

Šis darbštus, taurios sielos žmogus gimė 1937 m. dabartiniame Pakruojo raj., Žeimelyje. Kadangi labai norėjo mokytis, nuo šešerių metų pradėjo lankyti pirmąjį skyrių.

Netrukus užėjus rusams, visa jų šeima persikėlė gyventi į Pasvalio raj.  Kiemėnų kaimą, jis Limpario pradinėje mokykloje pradėjo mokytis antrame skyriuje. Aplinkinės vietovės – vien tik lygumos, ir kai jas užliedavo vanduo, Kastytį į mokyklą nuveždavo senelis. Iš 14-kos hektarų senelio turėtos žemės apie 10 ha buvo naudingos ir dirbamos. Turėjo šešias karves, du arklius ir avių.

1945 m.  tėvai, senelis ir bobutė pasikrovę daiktus persikėlė gyventi į Ratkūnų kaimą. Tų pačių metų rudenį Mačėnų šeima buvo ištremta; kelionė užtruko apie pusantro mėn. Juos su kitais  geležinkeliu atvežtais išlaipino  Molotovo srities Mendelejevo  stotyje, buv. Permės nacionalinės apygardos sostinėje  Kudymkare. „Išlaipino su daiktais tiesiog lauke. Motina paklojo antklodes, pagalves, bet  naktis buvo šaltoka, atsikėlėme rytą... visų antakiai buvo apšarmoję. Kitą dieną – vėl varginanti kelionė. Sunkvežimiais važiavome į mažą Kiseliovo kaimelį. Apie 50 tremtinių buvo apgyvendinti pas vietinius žmones, turėjusius didesnius namus. Čia teko gyventi beveik pusantrų metų, visi, tiek vyrai, tiek ir moterys buvo išvaryti kirsti mišką.

K.Mačėno portreto eskizas. Vatm., pieštukas.20. Dail. V.Paliukaitis

1947 m. pavasarį perkėlė maždaug už dešimties kilometrų į didesnį Doeg‘o kaimą. Čia tėvas jau dirbo kalvėje. Du lietuviai – Barniškiai išsiruošė iš čia vykti į Lietuvą ir sutiko nuvežti į gimtinę ir Kastyčio seserį.  Pavyko. Aš su ketveriais metais jaunesniu broliu pradėjau lankyti vaikų darželį, kuriame skaitydamas pradžiamokslį (rusų k. „Bukvar“), pakankamai pramokau rusų kalbos ir jau 1947 m. rugsėjo 1 d. ėmiau mokytis vietinėje mokykloje. Kadangi skirtingai nuo lietuviško įprasto skyriaus pavadinimo čia vadinosiklasė, 1948 m. gana gerai  užbaigiau antrąją klasę.“

Ir dabar K.Mačėnas prisimena epizodą, kai vasaros atostogoms mokytoja paskyrė išmokti vieno rusų  poeto ilgoką 16-kos stulpelių eilėraštį, kurį susirinkę rudenį į trečiąją klasę  mokiniai turėsią  jau padeklamuoti. Pirmieji du tik dalį – ir tai su pedagogų pagalba, sugebėjo įvykdyti, o trečiuoju buvo pakviestas lietuvaitis, ir parodė visiems, kaip sklandžiai visa tai jis atlieka.  Nustebinta rusų kalbos mokytoja tylėdama žiūrėjo į jį, po to ištarė: „Matote, kad ir ilgą eilėraštį, jei tik nori, galima įsiminti“.

Netrukus visa šeima pervažiavo į naujai pastatytą darbininkų gyvenvietę, vadintą Dublionovo,  kur teko mokytis 3 ir 4 klasėse, tik penktoje klasėje eiti reikėjo 4 kilometrus į Aksionovo septynmetę. Tokį atstumą teko vaikščioti tol, kol pabaigė 7-ąją klasę. Lietus ar sniegas, o eiti reikėjo 1 km. per mišką, o 3 kilometrus – laukais.  Aštuntoji-dešimtoji klasės buvo Kupros vietovėje, už 14 km. Kastytis pamini, kad gerai jam sekėsi ir vokiečių kalba, kurios neužmiršta ir grįžęs į Lietuvą, spaudos kioskuose nusipirktame periodiniame leidinyje radęs eiles, labai greitai jas įsimena ir gali deklamuoti. Dvi vasaras jam yra tekę žymėti (jo terminu, kaltu „markiruoti“) prie upės atvežtus rąstus, tuo būdu dar ir užsidirbdavęs pinigų.

Apie savo gabumus muzikai pasakoja prisiminęs Dublionovą, kur tėvas buvo suorganizavęs orkestrą. Jame grodavo ir Kastytis.

1955 m. NKVD išdavė leidimą, kad Mačėnų šeima gali grįžti į Lietuvą. 1956 m. porą savaičių pailsėjęs Kastytis įstojo į Kauno politechnikos instituto elektrotechnikos fakultetą. Jis su pagarba prisimena prof. K.Baršauską, leidusį egzaminų metu į kai kuriuos bilietus atsakyti rusų kalba.

1961 m. baigęs studijas Kaune, K.Mačėnas gavo inžinieriaus energetiko diplomą. Eilę dešimtmečių gyvendamas ir dirbdamas Vilniuje, pelnė visų pagarbą tiek savo profesijos srityje, tiek ir visuomeninėje bei kultūros srityse.

 

Atgal