VISUOMENĖ
05.16. Atsinaujinusi „Atgimimo banga“
Lidija Veličkaitė
Pasaulyje vykstantys įvairiausi įvykiai, lemiantys žmonijos istoriją, neaplenkia ir Lietuvos. Pagal daugelį rodiklių Lietuva Europos Sąjungoje yra žemiausioje vietoje. Keičiasi valdžios, gaunami milžiniški Europos Sąjungos pinigai, vykdomos įvairios reformos, tačiau materialinė ir teisinė žmonių padėtis Lietuvoje negerėja. Dėl šios priežasties žmonės bėga į kitas šalis tikėdamiesi geresnio uždarbio ir didesnės pagarbos. Atgimimo pradžioje televizijos transliuojama laida „Atgimimo banga“ žadino žmones veržtis iš komunizmo gniaužtų. Uždraudus šią laidą transliuoti per televiziją, žmonės „Atgimimo bangą“ surengdavo po atviru dangumi. Tad Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priėmė nutarimą Nepriklausomybės aikštėje šalia Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rūmų rengti „Atgimimo bangą“, kurios metu pareikštų savo nuomonę įvairiomis žmones jaudinančiomis problemomis ir kviestų LR Seimo narius į jas atsakyti.
"Atgimimo banga" prie LR Seimo. Nuotr. Rūtos Zabielienės
2017 m. gegužės 9 d. piketas prie LR Seimo rūmų. Nuotr. Jono Česnavičiaus
LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė sveikina susirinkusius į "Atgimimo bangą". Nuotr. Rūtos Zabielienės
Pirmasis „Atgimimo bangos“ renginys įvyko 2017 m. gegužės 3 d. Joje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai, Tautininkų sąjungos, Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovai, Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus delegacija, vilniečiai. „Atgimimo bangos“ renginio programoje buvo kalbėta trimis klausimais: 1. Dėl lietuvių abėcėlės išsaugojimo ir, kad LR piliečių pasų pirmajame puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomos lietuvių kalba (Lietuvos valstybine kalba). 2. Dėl Baltarusijos teritorijoje statomos Astravo atominės elektrinės galimų incidentų. 3. Dėl atlyginimų ir didėjančios socialinės atskirties.
Į „Atgimimo bangos“ renginį atėjusi LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pasveikino visus susirinkusius ir pasidžiaugė, kad surasta nauja forma visuomenės nuomonei išreikšti. Ji pasakė, kad LR Seimui svarbi žmonių nuomonė ir pažadėjo, kad LR Seimas reaguos į „Atgimimo bangos“ keliamas problemas.
Pirmuoju klausimu kalbėjęs dr. Kazimieras Garšva sakė, kad kalbininkas Jonas Jablonskis 1901 m. Tilžėje išleidęs „Lietuvių kalbos gramatiką“, kurioje parašyta, kad lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 raidės ir kiekviena raidė žymi atskirą garsą. Lietuvių kalboje raidė negali žymėti kelių garsų, taip nėra, kad dvi ar trys raidės žymėtų vieną garsą, kaip yra anglų, ispanų ir kitose kalbose. Ir jei būtų įvesta kitokia rašyba, niekas nemokėtų gerai skaityti ir ištarti naujas raides, tačiau būtų privaloma tai daryti, nes naują rašybą siūloma įvesti į visus informacinius registrus. Ir tada būtų keičiami nusistovėję rašybos ir tarties principai, siaurinamos valstybinės kalbos funkcijos ir pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Iš aštuonių baltų tautų liko tik dvi – lietuviai ir latviai. Latviai sugebėjo išlaikyti savo valstybinės kalbos statusą, jų pasų pirmame puslapyje rašoma tik latviškai. Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ projektas, surinkęs 70 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, kurį pasirašė apie 1 tūkst. mokslininkų (dar 30 tūkstančių parašų surinko „Taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti“), taip pat siūlo Lietuvos Respublikos piliečių paso pirmajame puslapyje rašyti tik lietuviškai. Papildomame puslapyje, jei pateikti dokumentai apie būtinumą rašyti kita kalba, pilietis už šią paslaugą turėtų susimokėti, tai nebūtų traukiama į jokius registrus ir nekenktų valstybinei kalbai. Tuo tarpu LR Seime Andrius Kubilius drauge su Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu surinko 70 parlamentarų parašų, tarp kurių nėra nė vieno kalbininko parašo, tad dalis parlamentarų net nesuprato, už ką pasirašė, ir jie teikia Seimui įstatymo pataisą, kuria įteisintų svetimų raidžių rašybą lietuviškoje abėcėlėje, kartu lietuviškuose pasuose svetima kalba pavardės būtų rašomos pirmame puslapyje. Dr. K. Garšva teigė, kad Lietuva nereikalauja iš savo artimų kaimynų, ar tai būtų latviai, ar lenkai keisti jų šalių abėcėlę. Lygiai taip pat Lietuva nenori, kad kažkas kištųsi į jos abėcėlę ir pažeistų įstatymus. Jis parašęs išsamų straipsnį „Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą“, kuri patalpinta internetiniame portale Alkas.lt. Straipsnyje rašoma, kad klaidinami Seimo nariai, rinkėjai, piliečiai nutylint, kiek naujų raidžių atsirastų rašyboje, kur jos būtų vartojamos, kaip tariamos, kiek tai kainuotų, kokie būtų neigiami padariniai, kiek tai griautų valstybingumą ir tautiškumą – lotyniško pagrindo abėcėlių naujų raidžių iš viso būtų ne trys, bet apie 150, o naujų tarimo būdų per 50, kurių tiksliai būtų neįmanoma išmokti. Dr. K. Garšva taip pat priminė, kad Astravo atominė elektrinė statoma lietuvių etninėse žemėse darant spaudimą Lietuvai. Ten net vietovardžiai yra beveik visi lietuviški, pavardės lietuviškos, yra Gervėčių parapija, taip pat Rimdžiūnų vidurinė mokykla. Net 1940 m. buvo priimtas nutarimas tą rajoną grąžinti Lietuvai.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius priminė 2011 m. Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Latvijos Respublikos Ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio pasirašytą susitarimą apie mūsų tautų bendradarbiavimą gerbiant tautų identitetą, kalbą, savastį ir kt. Tačiau dabar buvęs Ministras Pirmininkas, pasiūlęs svetimos valstybės raides rašyti lietuviškame raidyne, pažeidė Lietuvos Konstituciją ir šį susitarimą. Pirmininkas L. Kerosierius pasiūlė pritarti dr. Kazimiero Garšvos išsakytoms mintims, kad piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlymai būtų svarstomi LR Seime. Kalbėdamas apie Astravo atominę elektrinę, pirmininkas priminė, kad dar prieš 10 m. buvo pradėtas žygis prieš jos statybą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka kartu su Sąjūdžio žmonėmis rinko parašus, organizavo piketus ir mitingus tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje, kad nebūtų statomos atominės elektrinės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje. Šiandien turime tokią situaciją, kad Baltarusijoje jau baigiama statyti atominė elektrinė ir pirmąjį bloką žadama įjungti 2018 m. Kai reikia veikti greitai, ateityje siekiant išvengti nelaimių, LR Seimas ir Vyriausybė vis dar svarsto įvairias strategijas. Tad reikia daryti kas tik įmanoma, kad Astravo atominė elektrinė būtų uždaryta, netgi organizuoti masinį žmonių žygį į Baltarusijos pasienį.
„Sąjūdžio žmonės, kurie dirbo, tarnavo Lietuvai, stovėjo Nepriklausomybės barikadose, tikėjo geresne ateitimi. Šiandien trečdalis tautos gyvena žemiau skurdo ribos. Nenorime kaltinti dabartinio Seimo ir Vyriausybės, bet nuo šiol pradėsime skaičiuoti jų nuveiktus darbus,“ – kalbėjo pirmininkas Leonas Kerosierius.
„Jau 27 Nepriklausomybės metai, o mes iki šiol neturėjome valdžios, kuri mylėtų ir gerbtų kiekvieną Lietuvos žmogų,“ – kreipdamasi į susirinkusius kalbėjo Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Zabielienė. Dėl šios priežasties žmonės bėga iš Lietuvos. Pirmininkė priminė Kauno mieste vykusią pasaulinę psichiatrų konferenciją, kurioje buvo pasakyta, kad Lietuva labiausiai save naikinanti ir psichinėmis ligomis serganti tauta (daugiausia dėl per didelio alkoholio vartojimo).
„Tad mes nebegalime gyventi tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvename dabar. Kas privedė iki tokios situacijos? Turi atsakyti tie žmonės, kurie būdami valdžioje neįvykdė nei savivaldos, nei teisėtvarkos reformos. Mes neturime teismuose nei tarėjų, nei prisiekusiųjų teismo, ką turi net Rusija. Mes negalime daryti įtakos Konstituciniam Teismui, nes negalime paduoti prašymų, ką gali padaryti visos Europos Sąjungos žmonės. Vis didėjanti socialinė atskirtis taip pat didžiausia Europos Sąjungoje. Tad esantieji valdžioje turi pasakyti žmonėms tiesą, kodėl taip yra,“ – konstatavo Rūta Zabielienė.
Renginyje „Atgimimo banga“ dalyvavo Rusijos žurnalistas Fikrat Salimov, kuris 1991 m. atvyko į Vilnių, dalyvavo Sąjūdžio organizuotuose mitinguose. Jis prisiminė tada pamatęs žmones, kurie buvo pasiruošę sukurti puikią ir nepriklausomą šalį. Žurnalistas sėdėjo prie telefono Sąjūdžio būstinėje šalia Katedros ir pranešinėjo visam pasauliui, kas vyksta Lietuvoje. Jam tai buvo pats puikiausias ir stebuklingiausias laikas, todėl norėtų, kad Sąjūdžio idėjos ir planai išsipildytų šiandieninėje Lietuvoje.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius apibendrino visus pasisakymus numatytais klausimais, kuriems pritarė visi susirinkusieji ir paskelbė, kad kita „Atgimimo banga“ vyks gegužės 17 d. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, ir vėliau šis renginys vyks kas antrą kiekvieno mėnesio trečiadienį. Kadangi LR Seime 2017 m. gegužės 9 d. vėl buvo svarstomas Andriaus Kubiliaus inicijuotas projektas keisti lietuvių kalbos abėcėlę, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos, Tautininkų Sąjungos nariai, „Pro Patria“ atstovai vėl rinkosi į piketą prie LR Seimo rūmų.
Atgal
