VISUOMENĖ
02 21. Kauno skola Vaižgantui
Doc. dr. Gvidas Kazlauskas
2018 metais švęsime Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-ąsias metines. Džiaugiantis Lietuvos, kaip Valstybės, vėl atsiradimu pasaulio žemėlapyje, prisimename žmones, kurie daugiausia pasidarbavo, kad Lietuva po 120 metų vergijos Rusijos carams atgimtų. Vienas iš ryškiausių kovotojų už Lietuvos Laisvę buvo aukštaitis nuo Svėdasų kanauninkas dr. Juozas Tumas – Vaižgantas, kurio jubiliejinį 150-ąjį gimtadienį minėsime 2019 metais.
Jis, dar būdamas Dinaburgo (Daugpilio) realinės mokyklos mokiniu, drąsiai gynė lietuvišką šneką. Būdamas kunigu globojo knygnešius, platino lietuviškas knygas, švietė žmones ir budino tautinę dvasią bei savimonę. Gilią brydę savo kultūrine – tautine veikla paliko Sėlių krašte, Žemaitijoje, o daugiausia jo skleidžiama šviesa ir meilė žmonėms sklido iš laikinosios sostinės Kauno.
Paminklas Vaižgantui Svėdasuose. Skulptorius B.Bučas. Vytauto Bagdono nuotrauka
Paminklas Vaižgantui Malaišiuose. Skulptorius B.Bučas, architektas B.Kazlauskas.Vytauto Bagdono nuotrauka
Vaižganto paminklas Birštone. Skulptorius G.Piekuras.Kauno Vaižgantiečių klubo nariai prie paminklo. Iš dešinės: inž. statyb. Vytas Rimkus, literatas Alfonsas Pakėnas , architektas Jonas Lukšė, inž. mechan. Valerijonas Senvaitis, doc. dr. Gvidas Kazlauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos 10a klasės mokinė Justina Makūnaitė, inž. statyb. Algis Lapinskas, birštonietis pedagogas Juozas Aleksandravičius. Ričardo Šaknio nuotrauka
Juozas Tumas 1888 – 1893 metais mokėsi Žemaitijos kunigų seminarijoje Kaune. Nuo 1920 metų iki mirties 1933 metais gyveno, darbavosi, kūrė, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kunigavo Vytauto bažnyčioje, dėstė lietuvių literatūros istoriją Vytauto Didžiojo universitete, rašė knygas, recenzavo teatro spektaklius, ruošė ir spausdino straipsnius apie rašytojus, kartu su Tadu Ivanausku įkūrė Draugiją Lietuvai pagražinti, buvo Lietuvos rašytojų draugijos valdybos pirmininku, skatino jaunimą kurti, ieškojo talentų – deimančiukų ir t.t., ir t.t.
Manau, kad keletas trumpų citatų iš straipsnių spaudoje paryškintų spalvingą Vaižganto asmenybę. Pavyzdžiui, Pranas Mikalauskas „Tėviškės žiniose“ 1989 rugsėjo 19 d. rašė: „visuotinę Kauno inteligentų meilę Vaižgantas įgyja klebonaudamas Vytauto bažnyčioje. Jo pamokslai iki ašarų graudina senus ir jaunus, nors teologai dažnai tuos pamokslus iškritikuoja, net skundų parašo. Visi nori, kad Vaižgantas duotų šliūbus, krikštytų vaikus“ (Vaižgantas sutuokė 1743 poras!). Virginija Paplauskienė „Kauno tiesoje“ 1989 m. rugsėjo 17 d. pabrėžė, kad „Vaižgantas mylėjo žmones ir dirbo vardan jų gerovės. Veikė kitus ne tik savo spausdintu, bet ir gyvu žodžiu. Kas jį bent kartą girdėjo ar matė negalėjo užmiršti visą gyvenimą.“ Alfonsas Pakėnas – dabartinis Vaižganto muziejaus globėjas bei Vaižganto kūrybos bei jo nuveiktų darbų skleidėjas - 2010 m. taip lyriškai rašė „Pajutau ir pamačiau kaip Vaižgantas sugrįžta iš tolimų prieškario Lietuvos laikų, neištirpęs sovietmečio tamsumose. Kaip jis neatplėšiamai pritampa prie šiandieninio mūsų gyvenimo ir kultūros. Su savo tarsi purlsojančia beletristika ir ypač aktualia publicistika. Sugrįžta ne tik kaip savitas rašytojas, „gyvoji kunigijos kronika“, bet ir Nepriklausomos Lietuvos įvairiaspalvė asmenybė, gyva, dar tebežaižaruojanti legenda. Vaižgantas – tautos atgimimo skelbėjas ir puoselėtojas, tas „deimančiukų kaupėjas“ anuomet, dabar ypač aktualus ir reikalingas.“
Pritariu Alfonsui Pakėnui, kad Vaižgantas dabar ypač aktualus ir reikalingas! Džiugu, kad „Kauno diena“ 2011 metais paskelbusi projektą „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ pirmąją istoriją iš iškiliausių tarpukario kauniečių pateikė vedamajame straipsnyje „Deimantinis pėdsakas miesto istorijoje“ būtent apie Juozą Tumą – Vaižgantą!
Gražiausi atsiliepimai, žinios apie Vaižgantą pateiktos straipsniuose ar net sudėtos į knygas pasislepia knygų lentynose ir dulkės nuo jų retai nupučiamos! Kas kita, kai atsistoji šalia, nors ir bronzinio, Vaižganto. Tai giliai pajunti, kai pabūni prie didingo Vaižganto paminklo Svėdasuose, pastatyto 1937 m. (1 pav.), prie kuklesnio paminklo jo tėviškėje Malaišiuose, pastatyto 1989 m. (2 pav.) ir labai natūralaus Birštone, pastatyto 2016 metais.
Juozas Tumas – Vaižgantas nusipelnė, kad Kaunas jam pastatytų paminklą. Ant paminklo derėtų iškalti jo žodžius: „Aš mylėjau Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano gyvybė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas!“ Galbūt apsilankiusiam prie tokio paminklo senam ar jaunam suspurdėtų širdyje jausmas – ir aš myliu Lietuvą!..
Pastatyti paminklą Vaižgantui Kaune iki jo 150-ojo jubiliejaus, 2019 metų rugsėjo 20 d., galima ir reikia, arba atvirkščiai – reikia ir galima! Tai rodo Vaižganto tėviškėnų malaišiečių ir birštoniečių patirtis.
Paminklas Vaižgantui jo tėviškėje Malaišiuose vietinių žmonių ir vietinės valdžios rūpesčiu lygtai savaime atsirado! Kraštietis architektas Bronius Kazlauskas paruošė projektą Vaižganto biusto postamentui ir aplinkai sutvarkyti. Skulptūra – biustas Bernardo Bučo dar prieš karą buvo sukurtas ir iškeltas, kuris Tumų sodybos krūmuose kažkieno buvo įžvalgiai paslėptas ir nesudaužytas sėkmingai prabuvo pokarinį aršųjį bolševizmo laikotarpį. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus Kunigiškiuose muziejininkas, žurnalistas Vytautas Bagdonas organizavo talkas, palaikė darbinį ryšį su Svėdasų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybe bei su „Malaišių“ kolūkio vadovybe. Pastarosios įstaigos ir kai kurios įmonės bei organizacijos moraliai ir materialiai rėmė paminklo statybą. 1989 m., švenčiant Vaižganto 120-ąjį gimtadienį, paminklas buvo iškilmingai pašventintas. Dabar gi, kasmet prie šio paminklo įteikiamos Vaižganto literatūrinės premijos. Malaišius aplanko daug ekskursijų.
Maloniai nustebino ir nudžiugino žinia, kad birštoniečiai pastatė paminklą Vaižgantui. Juozo Tumo – Vaižganto memorialinio buto – muziejaus Kaune vadovas Alfonsas Pakėnas ir Kauno Vaižgantiečių klubo nariai nuskubėjome į Birštoną pasigėrėti paminklu, pasveikinti pagrindinius paminklo statybos organizatorius - Birštono savivaldybės darbuotojus - su puikiu pasiekimu – pasisekimu (3 pav.).
Mūsų grupelę kauniečių maloniai priėmė Birštono savivaldybės darbuotojai: Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė, vyriausioji specialistė Vida Gadliauskienė, mero pavaduotojas Vytas Kederys, buvęs mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius. Jie papasakojo apie paminklo statybos problemas ir kaip jas pavyko išspręsti. Sakralinio muziejaus vedėja Roma Zajančkauskienė įdomiai papasakojo apie Birštone esančius kultūrinius objektus bei birštoniečių kultūrinę veiklą.
Mes jau kelinti metai pašnekam, kad reikia Vaižgantui paminklo Kaune, bet tai tik šnekos, o konkrečios veiklos taip ir nėra. Birštoniečiai ėmė ir padarė. Šaunuoliai! Net baltas pavydas paėmė! Kaunas daug kartų privalesnis pagerbti Vaižgantą paminklu negu Birštonas! Kaunas tebeskolingas Vaižgantui!
Kviečiu Kauno savivaldybę, visuomenines organizacijas, bažnyčią ir visus Vaižganto gerbėjus susiimti ir pastatyti jam paminklą Kaune!
Atgal
