VISUOMENĖ
01 03. Lietuvos Laisvės armijai - 75 metai
Irena Montvydaitė – Giedraitienė
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacijas. Lietuvių tauta niekada neprarado ryžto atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metų gruodžio 13 dieną, vadovaujant atsargos vyr. leitenantui Kaziui Veverskiui, buvo įkurta Lietuvos laisvės armijos organizacija. Nuo pat įkūrimo pradžios buvo slapta, karinė organizacija, kurios tikslas ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, ji tapo masiškiausia pasipriešinimo okupacijoms organizacija, palikusi ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje, padėjusi pagrindus visam ginkluotam partizaniniam karui.
2016 metų gruodžio 17 dieną Kaune buvo minima Lietuvos laisvės armijos 75 metų sukaktis, atkurtos LLA organizacijos su kariais rėmėjais iniciatyva. Į LLA įkūrėjo ir vado Kazio Veverskio žūties vietą, prie paminklo Lietuvos laisvės armijai, ant Nevėžio upės kranto ties Raudondvariu, buvo pakviesti Marijampolės, Kauno,Vilniaus, Žemaitijos krašto šauliai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovai ir kiti, kam brangi Lietuvos laisvės istorija. Čia prasidėjo Lietuvos laisvės armijos 75 metų jubiliejaus paminėjimas. Susirinkusius pasveikino Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimondas Kaminskas. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas papasakojo apie paminklo statymą ir pabrėžė jo svarbą. Atkurtos LLA organizacijos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė padėkojo Kauno rajono savivaldybės merui už šio paminklo pastatymą. Tai jau antras paminklas Lietuvoje Lietuvos laisvės armijai per organizacijos atkūrimo dešimtmetį. Pirmasis pastatytas Plateliuose Plungės rajone.Tai - Lietuvos lauko akmuo su iškaltu karžygio atvaizdu ir šūkiu „Lietuvių kova dėl laisvės – amžina“. „Paminklas stovės 500 metų“, - garantavo Žemaitijos skulptorius A. Vaškys. Paminklas pastatytas rėmėjų lėšomis, o šitas paminklas – kalavijo formos monumentas su laisvės paukšte pastatytas Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Jis primins ateities kartoms apie Lietuvių kovas dėl laisvės. Sugiedotas Lietuvos himnas. Paminklo papėdėje pražydo gėlės, sužibo žvakučių liepsnelės.
Prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai atminti
Apdovanojamas LLA narys kunigas gvardijonas Saulius Bytautas, organizacijos kapelionas
LLA minėjimo dalyviai LK Kauno karininkų ramovėje
Vėliau minėjimo dalyviai nuvyko į Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Lietuvos kariuomenės kapelionas kpt. Tomas Karklys ir Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos narys, kapelionas kunigas gvardijonas Saulius Bytautas aukojo šv. Mišias už žuvusius laisvės kovotojus.
Toliau Lietuvos laisvės armijos 75 metų minėjimas tęsėsi LK Kauno įgulos karininkų
ramovėje. Čia talkininkavo ir minėjimo renginį vedė LK Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene specialistas, ats. mjr. Gediminas Reutas. Jis supažindino renginio dalyvius su Lietuvos laisvės armijos reikšmingumu mūsų tautos nepriklausomybės siekiams.
Atlikdami muzikinius kūrinius renginio dalyvius sveikino Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos smuiko klasės mokiniai. Jų vadovė - mokytoja Ilona Klusaitė, 1944 m. ir atkurtos LLA sąjungos nario, buvusio Kęstučio apygardos partizano Miko Kluso dukra.
Organizacijos pirmininkė pristatė organizacijos sukurtus LLA jubiliejinius atminimo ženklus-medalius, kuriais už nuopelnus Sąjungai ir Tėvynei bus apdovanoti organizacijos nariai. Šio organizacijos simbolio dizaino autoriai – Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, LLA sąjungos nariai telšiškiai broliai Feliksas ir Vytautas Kybartai. Apdovanojimus pirmininkė įteikė kartu su pavaduotoju Antanu Rašinsku, talkininkaujant LLA sąjungos nariui, karininkų sąjungas atstovui, ats. ltn. Anicetui Varnui. Pirmieji buvo apdovanojami nusipelnę asmenys jau po mirties. Apdovanojimus atsiėmė mirusiųjų artimieji. Įteikiant apdovanojimus paminėti apdovanojamojo nuopelnai.
Pirmajam buvo įteiktas LLA atminimo ženklas - medalis šios organizacijos atkūrėjui Vytautui Urbikui. Jo dėka mes turime šią organizaciją. Ji buvo atkurta tik po penkiolikos nepriklausomybės metų. Jis buvo Kelmės r. mokytojas. Deja, po metų nuo atkūrimo, Vytautas Urbikas išėjo į Amžinybę. Apdovanojimą priėmė žmona Irena. Antras apdovanojimas organizacijos ženklu - medaliu skirtas buvusiam 1944 m. LLA kariui ir atkurtos LLA sąjungos nariui Alfredui Dauginiui. Apdovanojimą priėmė vaikaitė Monika Navickienė, LR Seimo narė. Trečias apdovanojimas įteiktas po mirties Leonui Vilučiui, buvusiam Kazio Veverskio štabo pareigūnui. Apdovanojimą atsiėmė sūnus Gintaras Vilutis. Kitas apdovanojimas buvo įteiktas po mirties Mikui Klusui, 1943 – 1944 m. LLA kariui, vėliau tapusiam Kęstučio apygardos partizanui, atkurtos LLA sąjungos nariui. Apdovanojimą atsiėmė dukros Ilona ir Loreta. Apdovanojimas po mirties suteiktas Lietuvos karininkui Jonui Semaškai – Liepai, antrojo pasaulinio karo dalyviui. Išsiveržęs iš Stalingrado karo „katilo“, 1945 m. pavasarį, jis per Kuršą pateko į Žemaitiją pas partizanus. 1945 m rudenį pasitarime Vlado Montvydo partizanų būryje buvo išrinktas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono vadu. Šįmet sukanka 70 metų nuo jo nužudymo.
Padėkota Vakarų šaulių 3 – osios rinktinės šauliui Virgilijui Valančauskui. Buvo svarstomas organizacijos išlikimas, organizacija buvo ant sunikimo ribos, nes pirmieji LLA atkurtos organizacijos nariai dauguma buvo 1944 m. nariai ir partizaninio karo dalyviai. Jie pasidžiaugę jaunystės dienų organizacija išėjo į Amžinybę. Jis pakalbėjęs apie esamą patriotinės organizacijos padėtį su Lietuvos šauliais, karių kūrėjų organizacijos nariais, paragino tapti šios organizacijos nariais. Dabar organizacija turi 80 naujų narių, tapo pusiau sukarinta. Istorija kartojasi 1944 m. Lietuvos laisvės armijos organizacijoje dauguma narių buvo kariškiai.
Dešimtys LLA sąjungos narių buvo pagerbti šiuo LLA 75 m. jubiliejiniu medaliu už nuopelnus Sąjungai ir Tėvynei. Dar daug garbingų tautos patriotų, susiejusių savo likimus su Lietuvos laisvės armija, ateityje bus pagerbti.
LLA 75 m. minėjimo pabaigoje patriotines dainas atliko Kauno šaulių vyrų choras „Trimitas“. Lietuvos laisvės armijos sąjungos pirmininkė Irena Giedraitienė padėkojo svečiams ir organizacijos nariams, palinkėjo linksmų šv Kalėdų, sveikatingų ir kūrybingų Naujųjų metų, pakvietė pasivaišinti Žemaitijos šaulių virta kareiviška koše ir arbata.
Atgal
