VISUOMENĖ
03 01. Laiškai, laiškai
Aleksandras Šidlauskas
Atrodo, kad jau visiems amžiams į praeitį nuslinko tas metas, kai žmonės susirašinėjo laiškais, kaip svarbia tarpusavio bendravimo priemone. Nešiojamas (kišeninis) telefonas, kompiuteris ir internetas šiandien nugožė gražią praeities tradiciją. Su kokiu įdomumu dabar skaitome Bernardo Šo, Vincento van Gogo, Šatrijos Raganos, Vytauto Kubiliaus, Antano Vaičiulaičio, Vinco Mykolaičio-Putino, tremtinių laiškus. Juose asmeninio gyvenimo atspindžiai, proto ir širdies balsas, laiko pulsas, visuomeninės ir meninės patirties atobalsiai. Šie laiškai padeda mums pažinti garsių asmenybių buitį ir Būtį, įgalina susivokti jų kasdienybėje. Be šitokių laiškų nepilnai pažintume minėtus asmenis. Daugiatomiuose L.Tolstojaus, V.Hugo, J.V.Gėtės raštuose laiškai užima ketvirtadalį šių leidinių.
Skaitytoją sudomina atviras žodis, išpažintinės paslaptys, intensyvesnio gyvenimo puslapiai. Suprantama, kad visi laiškai yra saugotini, brangintini ir vertintini. Siunčiu redakcijai kultūros ir meno žmonių laiškų, rašytų šių eilučių autoriui, ištraukas. Vienas kitas sakinys kalba apie asmenybę, atskleidžia kai kuriuos jo gyvenimo puslapius, pareikštas mintis, patarimus, parodo laiško autoriaus geranoriškumą.
*
Vacys Milius, etnologas. 2004-08-22
„Su malonumu bibliografavau „Šiaulėnų“ etnografinius straipsnius, keletą jų perskaičiau pirmosiomis dienomis. Kadangi Jūs prašėte pateikti pastabų, tai jas surašau. Tai daugiausia redakcinio pobūdžio pastabėlės“.
P.S. Stebėtinas mokslininko V.Miliaus nuoširdumas, pastabumas ir operatyvumas. Žymusis etnologas pateikia dvylika pasiūlymų ir pataisymų.
*
Viktorija Daujotytė, literatūrologė. 1981-09-04
„Ką aš, be bendrų biografijos žinių, galėčiau pasakyti apie save, kas būtų ir kitiems įdomu? Nebent tai, kad esu gimusi, mano supratimu, labai literatūriškame krašte. Nuo mažens iš savo kaimynės E.Šliogerienės girdėjau Žemaitės vardą, kažkaip įsidėmėjau, kad mano pasakotoja gavusi iš Žemaitės dovanų gražų puoduką pienui gerti. Pirmoji knyga, kurios spalvą ir šriftą, rodos, net atsimenu, buvo Žemaitės Raštų knyga ant mano babūnės Bronislavos Daujotienės stalo“.
P.S. Dirbdamas Telšių kultūros mokykloje, domėjausi literatais, gimusiais ir augusiais Telšių rajone. Susirinkęs nemažai duomenų, parašiau plačią „Telšių krašto literatūros panoramą“.
*
Stasys Aglickis, poetas. 1981-07-31
„Ar negalite ištirti, gal broliai Juškos, tie lietuvių liaudies dainų rinkėjai, buvo telšiškiai? Kai aš Telšiuose mokiaus, mano tėvai gyveno Damaičių kaime, į rytus nuo Telšių. Čiupikų vienkiemyje, vadinamojoje Jušjiške. Ten XIX amžiuje gyveno geras ūkininkas Juška. Gal tai jų tėvas?“
P.S. Šito poeto prašymo nepavyko išsiaiškinti, bet pats S.Anglickis netrukus išspausdino savo prisiminimų romaną „Čiupikai“.
*
Raimondas Kašauskas, rašytojas. 1981-09-18
Dėkoju Jums už gražų ir šiltą žodį apie mane ir mano darbą Telšių laikraštyje. Ketinu vykti į Žemaitiją, bet atšalo oras, tad atidėjau, kol švystels saulė“.
P.S. Rašytojas R.Kašauskas, gimęs Telšių r., vis užsukdavo į kultūros mokyklą pokalbiui su moksleiviais.
*
Juozas Budzinskis, kalbininkas. 1981-08-20
„Siunčiu, kaip pageidavote, su laikotarpiu, kai gyvenau Telšiuose, susijusias nuotraukas, nežinau, ar Jūsų darbui kuo praverčiančias“.
P.S. Garsus Pedagoginio instituto (tuometinio) profesorius į laišką atsakė nepaprastai greitai.
*
Adolfas Sprindis, rašytojas, literatūrologas. 1982-01-16
„Esu parašęs romaną. Guli „Vagoje“, reiks šį tą taisyti. „Vaga“ žada leisti, tai priklausys nuo manęs – jei spėsiu pataisyti. O dar traukia žuvys! Traukia ir traukia, net labai“.
P.S. Mano buvęs dėstytojas, mano diplominio darbo vadovas, rašė apsakymus ir romanus. Nepaprastai mėgo žvejybą.
*
Elena Bukelienė, literatūrologė. 1982-02-12
„Ačiū už gerus žodžius apie mano rašinius. Rodos, ir galėčiau šį bei tą nuveikti, bet negaliu pasidaryti laiko, nemoku paskirstyti laiko, nemoku paskirstyti jėgų iš karto keliomis kryptimis. Galiu susikoncentruoti tik ties vienu darbu. Sunkiai derinu pedagogo pareigas ir mokslinius interesus, o kur dar namų rūpesčiai, kur dažnai tenka būti tarnaite, kur visai nereikalingos mano kvalifikacijos. Nemaža pasitenkinimo teikia, nors ir laiko daug atima, pedagoginis darbas, ypač šiuolaikinės literatūros kursas, naujausių kūrinių interpretacija, gyvasis procesas“.
P.S. Profesorė ne vieną kartą skaitė paskaitas Telšių kultūros mokyklos bibliotekininkams, rajono lituanistams.
*
Alfonsas Briedis, žurnalistas. 1982-12-30
„Žinai, kur dažnas mažesnis vis stengiasi lyžtelėti didesniam per tą vietą, kur, anot J.Baltušio, nesutenka, man tiesiam ir atviram žmogui, daug kas nebepatinka... Vis dėlto mane traukia Aukštaitijos padangė, ir, matyt, reikės į tuos kraštus patraukti. Beje, pastaraisiais metais labai stokojam gabių literatų ir jų kūrinių. Tai, sakyčiau, prasto mokytojų lituanistų darbo rezultatas“.
P.S. A.Briedis ilgai dirbo Šilalės ir Kupiškio rajonų laikraščių redaktoriumi.
*
Aleksandras Vanagas, kalbininkas. 1982-05-24
„Dėl maivymosi parenkant vaikams vardus – tai čia tiesiog Dievo rykštė. Labiausiai maivosi (kaip ir visur bei visada) pusinteligenčiai, praradę ryšį su tradicine valstietiška lietuvių kultūra ir neišsiugdę savyje sąmoningos, pilietiškos, mūsų laikų žmogui būtinos pasaulėžiūros bei pasaulėjautos. Deja, šis gaivalas pats gajausias. Bet tai nereiškia, kad prieš jį nereikia kelti balso“.
P.S. Kalbininkas A.Vanagas ypač domėjosi vietovardžiais ir vardažodžiais, deja, jo rekomendacijų nevisad klausyta.
*
Alfonsas Keliuotis, poetas, mokytojas. 1982-02-11
„Dar žemesnėse klasėse būdamas, labai pamėgau skaityti knygas. Beskaitydamas apsakymus, besižavėdamas eilėraščiais, poemomis, pasiryžau ir aš rašyti. Kelis vakarus paprakaitavęs, parašiau apsakymą apie vieno gero berniuko liūdną likimą, o po poros dienų sukūriau eilėraštį „Žalioj girelėj“. Apsakyme, kurį pavadinau „Kerštas“ perskaičiau per jaunesniųjų ateitininkų susirinkimą. Baigus draugai sukėlė man didžiausias ovacijas... Pirmiausia žavėjaus lietuvių liaudies dainomis ir eilėraščiais, parašytais dainų stiliumi poetų aukštaičių... Mano paties aukštaitiškumas pirmiausia pasireiškia pakilia, giedria, dažnai humoru paįvairinta nuotaika... Į mūsų nūdienę poeziją aš žiūriu kritiškai. Dauguma mūsų nūdienių poetų norėdami pasirodyti moderniais, per daug jau vaikosi visokių naujovių ir madų, o nemėgsta ir vengia paprastumo.
P.S. Poetas A.Keliuotis, rokiškėnas, garsiosios „Naujosios Romuvos“ žurnalo redaktoriaus J.Keliuočio brolis, ilgai mokytojavo Rokiškyje.
*
Norbertas Vėlius, tautosakininkas, mitologas. 1979-06-12
„Dėkoju už laikraštį ir gerą, netgi labai gerą recenziją. Net ir mokslo vyrai kartais nesugeba taip grakščiai ir taikliai pristatyti naujai pasirodžiusios knygos. Ši recenzija man brangiausia, nes iš gimtojo krašto, nors ir ne žemaičio rašyta. Kviečiu į ekspediciją, jeigu turėsite laiko. Ekspedicija vyks liepos 5-18 dienomis, aptarsime Pagramantyje, gal pasieksime ir Jūsų Šilalės rajoną“.
P.S. Mokslininkas N.Vėlius, žemaitis, pagarsėjo pasaulyje savo mitologijos ir tautosakos tyrinėjimais.
*
Jonas Mačiukevičius, rašytojas. 1981-11-26
„Dėl atvažiavimo į Telšius. Žinoma, atvažiuočiau, juoba, kad žemaičių sostinėje dar nesu buvęs. Bet iškyla transporto problema, visuomeniniu važinėti man per sunku, o jum per sunku bus mane vežioti į abi puses. Belieka palinkėti pasikviesti „mobilesnį“ rašytoją“.
P.S. Rašytojas moksleiviams atsiuntė savo knygų.
*
Raminta Savickienė, gydytoja. 1981-03-31
„Medžiagos apie savo tėvelį turiu nemažai, pradedant jo dienoraščiais, rankraščiais, straipsnius (spausdintais) ir atskiromis knygomis, kurias jis ne visas pasirašinėjo M.Šalčius. Kai pasveiksiu, būtinai atvažiuosiu į Telšius, kai kokios medžiagos planuoju Jums atvežti ir gerai susipažinti su Telšių muziejumi ir kitais kultūros paminklais. Taip pat aplankysiu ir Andrių Šalčių, kuris gyvena Telšiuose, Rociaus gatvėje Nr. 13.
P.S. Garsiojo keliautojo Mato Šalčiaus dukra Telšiuose neapsilankė dėl sveikatos būklės. Mano užrašyti P.Šalčiaus atsiminimai apie brolį perduoti M.Šalčio memorialiniam muziejui Prienų r.
*
Leonardas Andriekus, poetas, dvasininkas. 1990-03-11
„Dar noriu parašyti, kad Jūs ar kas kitas „Aidams“ apibendrintų Kultūros kongresą ir vėliau – Dainų šventę. Atsilyginsime honorarais. Į Kongresą negalėsiu atvykti. Per dažnos kelionės. Bet planuoju 1991 metais atskristi į Lietuvą ir Kretingoje apsigyventi pas pranciškonus – gal net visą laiką. Tai yra noras, kuris neduoda ramybės. Bandysiu parankioti Jums ir minėtų knygų. Problema ta – jos čia buvo leidžiamos mažais kiekiais ir dabar sunku surinkti, bet bandysiu. Mes gyvename žiniomis iš Lietuvos. Kiekvienas įvykis atsitrenkia į širdį. Lieku Jums dėkingas ir laimingas.
P.S. Pranciškonas L.Andriekus viešėjo Lietuvoje 1991 metais. Su juo įvyko įdomus susitikimas pokalbis Vilniaus Rotušėje. Savo žodį poetas ištesėjo, atvežęs kelias lietuvių poetų išeivių knygas.
*
Tai keli fragmentai iš susirašinėjimo su žinomais Lietuvos kultūros žmonėmis. Vienų gimta Telšiuose, kitais domėtasi kraštotyriniais, literatūrologiniais klausimais, norėta papildyti jų gyvenimo biografijas, kurios kaupėsi mano kartotekoje. Iš laiškų bandyta atrinkti, būdingesnes ištraukas, rodančias žmogaus interesus, rūpesčius, gyvenseną.
Atgal
.jpg)
