VISUOMENĖ
12 01. Tai, ką jaučiame ir girdime
Prof. habil. dr. Danielius Gužas
Daug skaitau apie Ukrainą ir girdžiu įspūdžius iš žmonių, kurie neseniai ten lankėsi. Prisiminus, kaip 1945 metais buvo okupuota Lietuva, ir kiek ašarų lietuviai išliejo, kiek iškentėjo ir patyrė mirčių, kuomet žmonės buvo sušaudomi be jokio teismo ir realių kaltinimų, galima įsivaizduoti, kaip jaučiasi ukrainiečių tauta, kovojanti su šalies okupantais. Tai agresyvus grobuoniškas karas prieš suverenią šalį.
Prancūzija taip pat skaudžiai išgyvena dėl įvykdytų teroro aktų prieš taikius gyventojus. Galima čia prisiminti senus laikus, kuomet kaimynas, apvogęs kaimyną, skuba pirmasis pareikšti užuojautą. Argi agresorius gali būti taikdariu? Žinoma, ne. Čia paslėpta politikos veidmainystė, t.y. jų diplomatiniai variantai užtušuoja tikrąją politikos esmę. Tai liudija ir Baltijos valstybių praeitis.
Galima teigti, kad Rusija Ukrainos atžvilgiu yra agresorė, atplėšusi Krymą nuo Ukrainos.
Mes privalome būti vieningi, o Ukraina būti laisva ir kurti geresnį gyvenimą savo protu ir rankomis. Stipri tauta sugeba ir po sunkių kovų atsitiesti ir turimais ištekliais atstatyti savo valstybę.
Pažįstu ukrainiečių mokslininkų, kurie savo protu lenkia Rusijoje dirbančius mokslininkus akustikos srityje. Jie kadaise klausėsi ir mano paskaitų, kuomet kartu dirbome mokslinį darbą.
Garsus iliuminatorius N.Kolemanas rašė: „Rytoj ką nors pakeisti bus vėlu, nes rytdienos gali nebūti“. Taip, tai gryna tiesa. Rytdieną turime matyti šiandien.
Geriausias pavyzdys – Japonija – pažangiausia elektronikos ir elektros komunikacijų šalis, pasiekusi aukštą technologinį lygį, skirdama daug dėmesio mokslo pasiekimų įgyvendinimui ir diegimui praktikoje. Labai greitas teorinių išvadų pritaikymas praktikoje davė galimybę pasiekti gamyboje aukštą technikos lygį automobilių gamyboje, robotų kūrime ir kitur.
1992 metais pirmą kartą lankiausi Japonijoje, ir jau tada jų automobiliuose buvo diegiama navigacija.
Važiuojant greitkeliu iš Tokijo į pietus, iš abiejų pusių matosi neaukšti 3-5 aukštų namai, kai kur ant stogų žaliavo sodai ir gėlės. Kiemeliai nedideli, įdėliai sutvarkyti, skoningai išdėstyti gėlynai ir žolės kilimai. Tai maloniai nuteikia ir džiugina akį svečiams.
Yra ir Ukrainoje gėlių, yra ir šviesią spinduliuojančių žmonių veidų. Gėlės - tarp pilkų dūmų, bet žmonės vis tiek mato šviesos spindulėlį ir turi viltį.
Reikia turėti vilties ir tikėti jos išsipildymu. Tikra saulė patekės ir nusileis ne jūroj, o už pilko debesies, nusinešdama jį kartu...
Atgal
.jpg)
