VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

2019-12-25
Popiežius Pranciškus savo kalboje Kalėdų proga trečiadienį ragino grąžinti taiką daugelyje neramių pasaulio kampelių, bet šventę temdė Filipinuose siaučiantis taifūnas ir streikai Prancūzijoje. „Tegul Kalėdos atneša šviesą daugeliui vaikų, kenčiančių nuo karų ir konfliktų Vidurio Rytuose į įvairiose šalyse visame pasaulyje“, – sakė 83 metų Šventasis Tėvas. Jis ypač atkreipė dėmesį į krizes Venesueloje ir Libane, taip pat ginkluotus konfliktus daugelyje Afrikos valstybių. Plačiau
2019-12-23
Kaune  Steigiamojo Seimo aikštėje   vyko Didžiosios Menoros uždegimo ceremonija.  Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą. Chanukos simbolis – Menora, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą ir gėrio – prieš blogį. Menoros statomos daugybės šimtų miestų centrinėse aikštėse visame pasaulyje ir atspindi visos žmonijos religinės laisvės idėją. Plačiau
2019-12-22
Žygis į 2019 metų Lietuvos rekordus prasidėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Būtent tos dienos vakarą Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius pasinėręs į Baltijos jūros bangas maudynes baigė tik sulaukęs Naujųjų metų, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Taip K. Pricevičius tapo pirmuoju 2019 metų Lietuvos rekordininku, o kartu ir daugiausia kartų atviruose vandenyse dalyvavusiu Naujametės nakties maudynėse Plačiau
2019-12-22
Su Lietuvos  sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku daugiau susipažinome dalyvaudami Baltijos kelio 30-mečio minėjime Šilų kaimo apylinkėse, kur ta proga  buvo aukotos šventosios Mišios. Plačiau
2019-12-21
Du bičiuliai - miškininkas Algirdas Gustas bei Maldos ir liaudiško giedojimo grupės „Karunka“ narys Gintautas Strockis per labai trumpą laiką ne tik parinko tinkamą ąžuolą kryžiaus gamybai, bet ir atgabeno į Kęstučio Kauzono kiemą. Plačiau
2019-12-21
Tęsiame pasakojimą apie Svylionis (pradžia ,,Lietuvos aidas“, 2013 05 29, Nr.115) iš išlikusių kažkada gyvenusių (jau senokai anapilin iškeliavusių) jame žmonių atsiminimų. Plačiau
2019-12-21
Kasmet vienos už kitą gražesnės ir įspūdingesnės Europos miestų eglės varžosi tarpusavyje ir siekia nustebinti originalumu. Tokiose lenktynėse visuomet laimi smalsuoliai, vykstantys pasidairyti po Kalėdų miestelius ir atrandantys ten įspūdingai išpuoštas, pasaką primenančias muges, renginius, šviesų instaliacijas. Štai 3 kryptys, kurias iš Lietuvos oro uostų galima pasiekti vos per kelias valandas ir paragauti, pajusti bei patirti europietišką Kalėdų dvasią. Plačiau
2019-12-21
Artėjant Kalėdoms - didžiausiai metų šventei krikščioniškajame pasaulyje, atgyja diskusijos apie šios šventės, o taip su ja glaudžiai susijusių Kūčių, papročius, prietarus, burtus, prisimename ir šventinius patiekalus. Šiandien pabandykime pakeliauti laiku. Pažiūrėkime kaip šis šventinis laikotarpis atrodo Lietuvos gastronomijos istorijoje Plačiau
2019-12-21
Poetė Dalia Milukaitė – Buragienė, maksimaliai susikoncentravusi lyrikos baruose, pristato savo credo: „Eilėraštis – mano gyvenimas, ir viskas“ (eil. „Poezija, mano poezija“, p. 244). Plačiau
2019-12-21
Baigiantis dešimtmečiui pažvelkime, kokie didžiausi mokslo atradimai buvo padaryti per šį dešimtmetį apie žmogų, mūsų planetą ir supantį kosmosą. 2015 metais JAV observatorija LIGO aptiko gravitacines bangas, kurias 1916 metais numatė Albertas Einšteinas. Jas sukėlė dviejų juodųjų bedugnių susidūrimas. 2017 metais LIGO ir Europos observatorija Virgo vėl aptiko gravitacines bangas, sukeltas neutroninių žvaigždžių susidūrimo. Mokslininkai giliau suprato, kaip visatoje veikia gravitacija ir susidaro elementai, tokie kaip sidabras ir auksas. Plačiau
2019-12-21
„Senovėje žmonės gyveno pagal gamtos ciklą, t. y. vasarą įtemptai dirbdavo, o žiemą, kai miegodavo gamta, daugiau ilsėdavosi ir švęsdavo. Šiais laikais neturime ramybės, vis lekiame, nes nesame taip priklausomi nuo gamtos, nebesilaikome advento, per darbus nespėjame ramiai pasiruošti šventėms, todėl jos ir atskuba netikėtai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros vedėja doc. dr. L. Anglickienė. Etnologės teigimu, gražiausias metų šventes – Kūčias ir Kalėdas – lydi nuo seno gyvuojančios  tradicijos, kuriose persipina ikikrikščioniški ir krikščioniški papročiai. „Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios ne tik persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, bet trūksta ir vidinio susikaupimo“, – konstatuoja docentė. Plačiau
2019-12-21
Praėjo jau 30 metų, kai 1989 – aisiais Lietuva po daugelio metų vėl laisvai šventė Kalėdas. Tomis dienomis Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre. Pirmą kartą VFR telekompanijos grupė transliavo per Euroviziją Piemenėlių šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros. Kalėdų nakties liturgijos tiesioginę transliaciją matė ne tik Lietuvos, bet ir abiejų Vokietijos valstybių, Austrijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, JAV bei Japonijos gyventojai. Kiekvienai valstybei liturginis komentaras buvo perduodamas sava kalba. Daugeliui žiūrovų tai buvo tikras stebuklas, kad jie galėjo stebėti šią transliaciją iš legendinės arkikatedros, kuri tik prieš metus buvo grąžinta tikintiesiems. Gerai žinoma pasauliui buvo ir šv. Mišias celebravusio arkivyskupo J. Steponavičiaus pavardė. Plačiau
2019-12-21
Pagerbtas kaip sporto žurnalistas Gruodžio 19 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinėje tarp kitų jubiliatų buvo pagerbtas ilgametis “Lietuvos aido” darbuotojas ir autorius, valstybės pripažintas meno kūrėjas, rašytojas Vytautas Žeimantas. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė jam įteikė LTOK medalį “Už nuopelnus”. Plačiau
2019-12-20
Netrukus apskritame, iš  žaliuojančių eglės ar pušų  šakų nupintame vainike, simbolizuojančiame amžinumo, ištikimybės bei  vienybės ženklą,  įžiebsime ketvirtąją advento – ramybės ir meilės žvakę. Į mūsų namus ir širdis pasklis kalėdinio džiaugsmo Šviesa. Ne vienam Kalėdų šventės atidaro ir gražių prisiminimų skrynią, ypač Kūčių vakaras, jo paslaptinga šventa didybė – širdžių susijungimo bei tarpusavio meilės bei vienybės vakarienė. Plačiau
2019-12-20
Su Lietuvos  sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku daugiau susipažinome dalyvaudami Baltijos kelio 30-mečio minėjime Šilų kaimo apylinkėse, kur ta proga  buvo aukotos šventosios Mišios. Prie 1989 m. rugpjūčio mėn. pastatyto koplytstulpio, skirto nuo raudonojo ir rudojo teroro žuvusiems sportininkams atminti, pasitikome  ir palydėjome keliu Vilnius – Ryga – Talinas bėgikus. Plačiau
2019-12-20
Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes? Plačiau
2019-12-20
Susisiekimo ministerijoje įvyko dėmesio vertas susitikimas su Lietuvos jūrininkų interesus atstovaujančių daugelio organizacijų atstovais. Tai ir jūros veteranų, ir jūrininkų sąjungos, ir ir jūrų kapitonų asociacijos ir daugelio kitų atstovai. Plačiau
2019-12-20
Mokėk pasiimti, kas tau duota... Viešpats sukūrė gamtą, padovanojo ir padėjo ant savo kūrybos stalo gausius lobius, kad jo mylimas Žmogus gyvenų ne tik sočiai, bet ir dėkingai. Kad atmintume  gyvenimo Pamoką – meilės, atlaidumo priešams, gailestingumo pamoką. Ar mes mokame atleisti skriaudas, gyventi be pykčio,  keršto, neapykantos? Nedejuoti, skųstis, bet ištvermingai nešti ant pečių kryželį? Plačiau
2019-12-19
2019 m. Lietuvos valstybinę vėliavą, plevėsuojančią Gedimino pilies bokšte, bus patikėta saugoti Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijai. Vėliava gimnazijai bus perduota 2020 m. sausio 1 d., Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, kur vyks iškilminga senos vėliavos nuleidimo ir naujos pakėlimo Gedimino pilies bokšte ceremonija. Plačiau
2019-12-19
Šiuo metu visoje Lietuvoje galima aptikti daugiau kaip 21 tūkst. vietovardžių – miestų, miestelių, kaimų pavadinimų. Visų jų duomenys saugomi Adresų registre. 2019-uosius paskelbus Vietovardžių metais, šis valstybės turtas gerokai pagausėjo. Plačiau