Moksleivis Motiejus Valiūnas laimėjo aukso medalį Tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje, kuri rugpjūčio 4-14 dienomis vyko Vasuro mieste Brazilijoje.

JAV armija antradienį pradėjo naujus lėktuvo, kurio greitis yra šešis kartus didesnis už garso greitį, bandymus. Skrydis tokiu lėktuvu iš Londono į Niujorką tetruktų valandą.

Marso robotas "Curiosity" pirmadienį sėkmingai nusileido Raudonojoje planetoje, paskelbė JAV kosmonautikos agentūra NASA, kuria remiasi naujienų agentūra AFP.

Liepos 21-30 d. Vašingtone įvykusioje 44-ojoje tarptautinėje mokinių chemijos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo aukso, sidabro ir 2 bronzos medalius.

  Šiais metais išsipildys menininko iš Pietų Korėjos svajonė į kosmosą paleisti savos gamybos palydovą.  "Pagaminti palydovą nėra sudėtingiau nei pagaminti mobilųjį telefoną", - sakė 34-erių Songas Hojunas (Song Hojun), kuris teigia už maždaug 500 JAV dolerių pagaminęs palydovą "OpenSat", kad įrodytų žmonėms, jog jie gali įgyvendinti savo svajones.  "Manau, kad su interneto ir socialinių platformų pagalba galima padaryti bet ką, ne tik palydovą. Aš pasirinkau palydovą, kad tai įrodyčiau simboliškai", - teigė menininkas.  Universitetai, mokslininkų grupės ir mėgėjų radijo klubai yra ne kartą į kosmosą paleidę savadarbius Žemės palydovus, bet Songas Hojunas teigia, kad jo palydovas yra pirmasis, kurį pagamino ir finansavo vienas asmuo.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) 2012 m. liepos 24 - rugpjūčio 17 dienomis vyks užsieniečiams skirti intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukviečia jaunimą iš viso pasaulio. „Mūsų krašto kalba ir kultūra patraukli ne tik kaimyninių šalių - Latvijos, Estijos, Lenkijos - jaunimui, bet ir tolesnių šalių žmonėms. Mokytis lietuvių kalbos ir maloniai praleisti mėnesį vasaros kursuose atvyks daugiau nei trisdešimt svečių iš Europos ir net Australijos, Uzbekistano, Kinijos ir Japonijos“, - džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Penkios Lietuvos meteorologijos stotys - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Nidos - įtrauktos į pasaulio šimtamečių meteorologijos stočių sąrašą. Jį sudarė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO), kad būtų galima stebėjimų duomenimis pagrįsti dešimtmečių ir šimto metų klimato pokyčius. Tokias stotis siūloma vadinti šimtametėmis klimato stotimis.

2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje  sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šių metų birželio 30 d. – liepos 6 d. buvo atliekami archeologiniai tyrimai kaulų radimvietėje. Tyrimus vykdė Lietuvos Nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojai. Tikslai: ištirti degintinių kaulų radimvietę, nustatyti koks tai paminklas (suardytas pilkapis ar degintinis kapinynas) ir jo chronologiją (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia).

Dėstyti meistriškumo kursą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos vokalo katedros studentams nuo rugsėjo į Kauną atvyks pasaulinio garso Džuljardo aukštosios muzikos mokyklos vokalinės katedros vedėjas, „Metropolitan" operos jaunų solistų programos vadovas, „Marlboro" vasaros festivalio meno direktorius Brajanas Zegeris (Brian Zeger). Tai numatyta pagal dviejų akademinių institucijų pasirašytą akademinio bendradarbiavimo memorandumą. Pasak Džuljardo muzikos mokyklos doktoranto, pianisto, VDU dėstytojo doc. Edvino Minkštimo, VDU ir Džuljardo muzikos mokyklos bendradarbiavimą galima vadinti ne tik istoriniu, bet ir unikaliu įvykiu. Svariu dokumentu įteisintas dviejų Lietuvos bei Jungtinių Amerikos Valstijų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas suteiks galimybę VDU studentams ir dėstytojams dalyvauti bendruose projektuose. Žymiausi Džuljardo pedagogai vyks vesti meistriškumo kursų į VDU Muzikos akademiją. Ši partnerystė atvėrė duris VDU Muzikos akademijos studentų stažuotėms Niujorke.

  Lietuvos mokslo institucijos turės daugiau galimybių aktyviai dalyvauti tarptautinėse mokslo veiklose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarką.  Mokslinių tyrimų infrastruktūra - tai išteklių, kuriais naudojasi mokslo bendruomenė, atlikdama mokslinius tyrimus, visuma. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamas infrastruktūras ir kitas priemones, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Vilniaus miesto nuotekų valykloje pradeda veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Naujoji dumblo apdorojimo sistema ne tik penkis kartus sumažins susikaupiančio dumblo kiekį, bet ir nuo kvapų išvaduos aplinkinių mikrorajonų gyventojus.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai teigia atradę naują dalelę, atitinkančią Higso bozoną, skelbia BBC.

  Pirmadienį Lietuvos ambasadoje Londone pasirašytas Aleksandro Stulginskio universiteto ir Jungtinės Karalystės Koventrio universitetų bendradarbiavimo memorandumas.

  Baltijos jūroje stiprėja eutrofikacija - sąlygos vandens žydėjimui. Pagrindinės to priežastys yra klimatas ir jūros tarša maistingomis medžiagomis, kurios į jūrą patenka upėmis. Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis - perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams.

  Klaipėdoje susirinkę mokslininkai iš aštuonių Baltijos valstybių aptaria Baltijos jūros ekosistemos būklės ir galimybes ją gerinti bei skatinti nuo jos priklausomas ekonomikos sąlygas. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) konferencija "Submariner" vyksta birželio 5-7 dienomis.  Baltijos jūra - bene labiausiai užteršta jūra pasaulyje. Mokslininkai intensyviai diskutuoja ne tik apie galimybes pagerinti Baltijos jūros aplinką ir ekonomiką, bet ir ieško efektyvių ir naujų būdų, kaip jūros teikiamus išteklius efektyviai panaudoti. Pasak specialistų, Baltijos jūros regione būtina formuoti aiškią ateities strategiją, nes kitaip jūros ištekliai bus naudojami darant didelį spaudimą jūros aplinkai.  Ši problema ir jos sprendimo būdai ir bus gvildenami KMTP vykdomo projekto "Submariner" (Baltijos jūrinių išteklių naudojimas, išlaikant ekologinę pusiausvyrą) metu.

  Europos centrinis bankas (ECB) kovoje su euro zonos skolų krize yra pajėgus nuveikti daug daugiau nei darė iki šiol, mano Kolumbijos universiteto profesorius, Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas (Joseph Stiglitz).

Lietuva pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Networked Readiness Index arba NRI), atskleidžiantį informacinių technologijų naudojimą, šiemet užima 31-ąją vietą tarp 142 vertintų pasaulio valstybių, o tarp Europos Sąjungos šalių - 14-ąją vietą.