Švietimas ir mokslas
07 20. Net penkioms Lietuvos meteorologijos stotims - per šimtą metų
Pranas Kapočius
Penkios Lietuvos meteorologijos stotys - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Nidos - įtrauktos į pasaulio šimtamečių meteorologijos stočių sąrašą.
Jį sudarė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO), kad būtų galima stebėjimų duomenimis pagrįsti dešimtmečių ir šimto metų klimato pokyčius. Tokias stotis siūloma vadinti šimtametėmis klimato stotimis.
Informacija apie viso pasaulio šimtametes klimato stotis bus pateikta kataloge, kuris turėtų būti parengtas iki neeilinės PMO kongreso sesijos, vyksiančios spalį Ženevoje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus vedėjos Irutės Švedienės teigimu, mūsų šalyje oro temperatūra matuojama nuo 1777-ųjų Vilniaus mieste. Krituliai ir oro slėgis Vilniuje pradėti matuoti 1871 m., vėjo greitis ir kryptis - 1876 m.
Klaipėdos meteorologijos stotyje oro temperatūra, vėjo greitis ir kryptis matuojami nuo 1830 m.
Kauno meteorologijos stotyje aprašomojo pobūdžio informacija pradėta rinkti 1834 m., o oro temperatūra, krituliai, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis pradėti matuoti 1892 m.
Nidoje 1898-aisiais pradėti fiksuoti krituliai, o Panevėžyje oro temperatūra, krituliai, debesuotumas, vėjo greitis, kryptis, sniego danga ir reiškiniai - 1902 m.
Remiantis daugiau nei 240 metų Lietuvoje atliekamais matavimais, galima įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Palyginti su XX amžiaus pradžia, mūsų šalyje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9 laipsnio.
Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis šalies teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur mažėja, kitur didėja, bet šie pokyčiai nėra labai dideli. Jų kiekis dažniausiai didėja šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju.
