Nors tradicines žiniasklaidos vartotojų Lietuvoje skaičius beveik nekinta, intensyvesnis interneto naudojimas lemia tradicinės žiniasklaidos vartojimo įprastiniais būdais mažėjimą. Lojalūs interneto vartotojai, ir ypač mobiliojo interneto naudotojai, laikraščius, radiją ir televiziją tradiciniu būdu pradeda vartoti rečiau. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas interneto naudotojų tyrimas.

Šią savaitę Vilniuje prasidedančioje didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje LOGIN 2014 – daugiau nei 100 pranešimų ir beveik 130 pranešėjų, tarp kurių Martinas Cooperis, Jackas Andraka, Sebastianas Viereggas („Google“), Avishai Abrahami („Wix.com“), Matsas Perssonas („Adform“), Jonas Matonis („Bitcoin Foundation“). „Tokie žmonės, kaip M. Cooperis, padėjęs pamatus bevielei komunikacijai, moksleivis J. Andraka, savo atradimu sukrėtęs medicinos pasaulį, ar C. Crittendenas, prisidedantis prie 3D spausdinimo revoliucijos – neabejotinai paliks įspūdį bei įkvėps konferencijos dalyvius“, – pranešime spaudai cituojama LOGIN direktorė Ieva Dirvonskaitė.  

Sakoma, kad apie techniką galima kalbėti ar rašyti tik pilkus skaičius, statistiką ar pan. „Sausas dalykas“ čia. Bet ar tikrai? Pradėkime nuo…. nuo Renault FT dydžio? Ne. Pradėkime neįprastai – apie gyvą pasakojimą apie šį tanką…

Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio grupė gimnazistų ir mokytojų dalyvauja Comenius projekte „Let’s click”. Projekto pagrindinis tikslas - kelti mokinių motyvaciją mokantis gamtos mokslų juos integruojant su menais, technologijomis ir IT.

Mokslinę studiją apie skalūnų angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai atlikę Lietuvos mokslų akademijos nariai rekomenduoja Lietuvos valdžiai atlikti aukšto lygio geologinius tyrimus ir išsiaiškinti, kiek tiksliai skalūnų angliavandenilių išteklių yra sukaupta mūsų šalies gelmėse.  

Antrasis pasaulinis karas neapsėjo be gigantiškų ginklų. Ir nors atrodo, kad istorija visus turėjo pamokyti, kad „didelis pabūklas – ne visada gerai“, atrodo, kad nauja karta tą pamoką turi išmokti vėl iš naujo. Taip atsitiko ir su Vokietija. Mat 1941 m. Vokietijoje buvo pagaminta gigantiška, geležinkelio bėgiais važinėjanti bei 80 cm (800 mm) kalibrą turinti patranka, kurią kareiviai meiliai vadino „Doros“ vardu (Tokį vardą šis pabūklas gavo nuo vyriausiojo inžinieriaus, kurio žmona buvo vardu Dora). Turime paminėti iš šios „mergaitės“ dvynį brolį „Gustavą“, kuris buvo pagamintas kiek vėliau.

XX amžiaus mokslo atradimai pagerino žmonių gyvenimo kokybę ir praplėtė mūsų žinias nuo subatominių dalelių iki Visatos pakraščių. Mokslas atskleidė, kaip veikia gamtos dėsniai iki pat mūsų minčių ir kaip gamtos reiškiniai yra tarpusavyje susiję.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 dienos nutarimu Nr. 1397 įsigaliojo naujas Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) statutas. Pagal naująjį statutą LMA narių sudėtį sudaro jos tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai.

2013 12 12 d. teko sudalyvauti Klaipėdos verslo dienoje 2013, renginyje skirtame miesto akademinės bendruomenės, verslo ir valdžios atstovams, kurie diskutuodami bandė identifikuoti egzistuojančias Klaipėdos problemas ir jų sprendimo būdus. Didžiausias dėmesys diskusijoje skirtas proto ir darbo jėgos nutekėjimo problemai. Galima tik pasidžiaugti, jog savivaldybė pagaliau ėmėsi iniciatyvos suderinti miesto įvaizdžio strategiją su čia veikiančių aukštųjų mokyklų savireklamos politika.  Iniciatyvos autorius teigimu pirmame susitikime dalyvavo vos keturių uostamiesčio aukštųjų mokyklų atstovai.

Vartotojams vis daugiau dėmesio skiriant sveikai mitybai, atsirado paklausa kokybiškesniems maisto produktams. Kauno technologijos universiteto Maisto institutas 2013 metais įgyvendino projektą „Išskirtinės kokybės mėsos gaminių gamybos ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. Projekto tikslas – sukurti mėsos perdirbimo technologijas, kurios leistų pagaminti kokybiškus, sveikus, kuo natūralesnius mėsos produktus; supažindinti gyvulių augintojus ir smulkius mėsos perdirbėjus su išskirtinės kokybės mėsos gaminių gamybos technologijomis, vartojamomis žaliavomis, produktų asortimentu bei naujais technologiniais sprendimais, leidžiančiais gaminti išskirtinės kokybės ir konkurencingą produkciją.

Ištrauka iš Kazimiero Ragulskio pasisakymo seminare „Vibracijos moksle, technikoje ir žmonijos progrese“, įvykusio Kaune 2013.12.13 KPI – KTU Vibrotechnikos 50 metų proga

Jau rašėme apie tai, kas mes esame (LA 2013-08-23)? O dabar, artėjant Kalėdoms − susikaupimo, o ne apsipirkimo metui, pasvarstykime, kodėl mes esame gyvi šioje mažoje vešlioje planetoje Žemėje, šildomi karštos Saulės spindulių ir apsupti žaliuojančių medžių, upių ir ežerų?

Lietuva yra per maža valstybė, kad mokslo plėtrai ir jos srities darbuotojų finansavimui galėtų skirti tokių didelių lėšų, kaip didžiosios valstybės. Ką daryti?

Stebuklais vadiname tai, kas kelia nuostabą ir ko nesuprantame. Mokslas palieka vis mažiau vietos stebuklams. Jis atskleidžia stebuklus. Manoma, kad mokslas pateikia tik faktus apie pasaulį.

Dabar džiaugiamės internetu, kuris sujungė pasaulį į globalų kaimą, kuriame prieinamos visokios žinios. Internetas atima vis daugiau žmonių laiko. Kai kas viską patiki skaitmeninei elektronikai, net savo atmintį ir pinigus. Greitai beveik visi prietaisai bus įjungti į kompiuterių valdomus interneto tinklus.

IBM pristatė naujas priemones, leidžiančias analizuoti miesto infrastruktūros generuojamus duomenis ir geriau tenkinti gyventojų poreikius.

Rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena. Lietuvoje labiausiai paplitusi užsienio kalba išlieka rusų, tačiau daugėja ir mokančiųjų anglų kalbą, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Mes įpratę galvoti, kad jeigu kažkas mums atsitinka ar neatsitinka, tai tam turi būti priežastis. O dėl kokios priežasties mes nesusitinkame antižmonių? Norint tai suprasti, reikia truputį pasiknisti praeityje.

Žmonijos kūrinys pirmą kartą iškeliavo už Saulės sistemos ribų: zondas „Voyager 1“ įskriejo į dar neištyrinėtą erdvę, praneša NASA specialistai. Tokią išvadą jie padarė ištyrę paskutinius duomenis, kuriuos gavo iš zondo, praneša BBC.

Rugsėjo 17–22 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, vyks kosmoso technologijų paroda „European Space Expo“. Pirmą kartą Baltijos šalyse vyksiantis renginys – tai Europos Komisijos projektas, keliaujantis per Europos miestus ir pristatantis Europos pasiekimus ir ambicijas kosmoso technologijų ir paslaugų srityje, jų vaidmenį kasdieniame gyvenime ir naudą visuomenei.