VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

05 31. Ar tikėjimas yra tik placebas?

Prof. Jonas Grigas

Žmogui būdinga tikėti. Neįmanoma būtų gyventi niekuo netikint. Tikėjimas palengvina žmonių gyvenimą. Kai buvau mažas, daugelį ligų – danties skausmą, rožę, gyvatės įkandimą ir kitas – gydydavo užkalbėtojai. Prisimenu, kaip mane mama verkiantį vedė užkalbėti danties skausmą. Aš verkiau tiek dėl skausmo, tiek dėl to, kad nesupratau ir netikėjau, kad užkalbėjimas gali nuslopinti danties skausmą. Kadangi nenuslopino, mama mane įvertino taip: “Durnas vaikas“. O kurie žmonės tikėjo, jiems užkalbėjimas padėdavo. Tačiau pasikeitė žmonių karta ir žmonių tikėjimu dabar daug kas rafinuotai piktnaudžiauja. Neracionalus tikėjimas gali ir pakenkti bent jau piniginei ar sveikatai. Štai rusų aviacijos inžinieriaus Nikolaj Ševčenko knygoje „Beznadiožnich bolnych net“ siūlo visų ligų, įskaitant vėžio, gydymo būdą rusiška degtine su saulėgrąžų aliejumi. Laikraštyje„Lietuvos Aidas“ (2010-11-09) taip reklamuojamas šis universalus gydymas: „30 ml. 40 proc. degtinės ir 30 ml. nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus plakti intensyviai 5 minutes ir tuoj išgerti - 1 arba 2, arba 3 kartus per dieną - priklauso nuo ligų gausos ir jų sunkumo. Jei vėžio IV stadija, galima padidinti vienkartinę dozę iki 40 ml, būtinai gerti mišinį 3 kartus dienoje. Geriant 3 kart dienoje, būtina, kad tarpai tarp mišinio išgėrimų būtų ne mažesni kaip 5-6 valandos. Mišinį gerti prieš valgį. Valgyti po 20-ties minučių. Mišinys geriamas 10 dienų, po to 5 dienų pertrauka, vėl geriamas 10 dienų, po to 5 dienų pertrauka, vėl 10 dienų, pertrauka 14 dienų (2 savaitės).“ Milijardai dolerių ir eurų išleidžiami vaistų nuo vėžio kūrimui, o pasirodo, visas patiklių naivuolių ligas galima išsigydyti degtine su aliejumi. Tiesa, jokio mokslinio pagrindimo tam, kodėl degtinė su aliejumi turėtų gydyti visas ligas, taip pat ir vėžį, knygoje nėra. Tačiau viena mano kolegė tvirtina, kad kai kam degtinė su aliejumi vis tik padeda.

Ne tik rusai tokie originalūs. Minėta kolegė man įpiršo nusipirkti amerikiečių gydytojų Alexander Loyd ir Ben Johnson knygą „Sveikatos kodas“ (Alma Litera, 2012), kurioje, anot kolegės, net kvantine fizika paremtas tas kodas. Rimtos leidyklos ir knyga, atrodytų, turėtų būti rimta. Kas nenorėtų sužinoti sveikatos kodo? Tūkstančiai, o gal milijonai mokslininkų visame pasaulyje norėtų jį atskleisti. Kantriai skaičiau šią kelių šimtų puslapių knygą, kurioje kalbama apie sveikatos kodą, bet kas jis yra – nesakoma. Tik pačioje pabaigoje atskleidžiama, kad visas kodas - tai penki pirštais atliekami kelių minučių trukmės pratimai, kurie vėl gi išgydo visas ligas. Tai amerikietiškas gydytojų, ne rusų aviatorių, „sveikatos kodas“ patikliems naivuoliams lietuviams. Ir jokios kvantinės fizikos ten nėra. Kartais pavartoti tik skambūs moksliniai terminai moksliškai neišprususiems naivuoliams apgauti. Bet ir šis „kodas“ kai kam padeda.

Esminis klausimas yra kodėl? Kodėl tikėjimas veikia žmones? Labai tikėtina, kad jis pajungia placebą, mūsų tikėjimo polinkį, kad kažkas mums padės, išgydys, suteiks jėgų ar pasitenkinimo. Psichiatras Valteris Braunas (Walter Brown) knygoje „The Placebo Effect in Clinical Practice“(Placebo efektas klinikinėje praktikoje) rašo, kad „medicinos gydymo istorija yra didžia dalimi placebo metraštis. Didžioji dauguma vaistų pasirodė neturintys to esminio terapeutinio efektyvumo, kuriam jie buvo sukurti, o jų nauda yra tik dėl placebo efekto.“ Placebo lotynų kalba reiškia „Aš pamaloninsiu.“ Nors ir neveikdamas tiesiogiai, per psichologinę būseną placebas gali pagerinti ligonio savijautą ar net padėti gydyti ligą. Medikai teigia jog svarbuišskirti garbingą, sąmoningą placebo naudojimą. Bandymai parodė, jog placebo efektas gali būti didelis. Net jei skiriamos neveiksmingos tabletės, kad ligonis patikėtų, jis turi sumokėti kaip už tikrą vaistą. Jei atėjęs pacientas reikalauja gydymo, kuris jam aiškiai nereikalingas, apie 24  proc.  Amerikos gydytojų skiria placebą, dar 18  proc.  gali tai padaryti priklausomai nuo aplinkybių. Teigiamą placebo poveikį jaučia 35-75 proc. pacientų. Tyrinėdamas placebo poveikį patiriančių žmonių smegenis magnetinio rezonanso skeneriu, Kolumbijos universiteto profesorius Toras Vagneris (Tor Wagner) padarė išvadą, kad žinojimas, jog preparatas veikia, mažina žmogaus juntamą skausmą. Jei yra būdas sveikatos būklės pokyčius įvertinti objektyviai – placebo greičiausiai neaptinkame arba jis yra minimalus. Jei terapinių priemonių veiksmingumas bus vertinamas remiantis subjektyviais kriterijais – placebą stebėsime didelį.Taip gali būti dėl to, kad placebas pasireiškia tik psichologiškai, per žmogaus subjektyvią savijautą. Deja, bet tai nėra mind over matter.

Ne tik psichoterapijos naudoja placebą. Religijos ir kultai taip pat dalijasi daugeliu elementų, kurie yra sukurti stipraus placebo sukėlimui. Tai kuo šiais laikais galima tikėti ir kuo ne? Juk tikėjimas žmogui prasideda nuo tikėjimo Dievą. Visose kultūrose tūkstančius metų žmonės tikėjo dievais ir juos garbino. Prieš pusšimtį metų Indijoje gimęs guru Maharishi Mahesh Yogi pasaulyje išpopuliarino transcendentinę meditaciją (transcendentinė reiškia neaiški, tai tik modernus užburiantis tarptautinis žodis). Globaliu šios meditacijos evangelistu tapo Devidas Linčas (David Lynch), kuris važinėdamas po pasaulį ir skelbdamas, jog transcendentinė meditacija gali atnešti žmonėms „tikrą vidinę laimę“ jaukia sektose susibūrusių jaunuolių protą. Tokie evangelistai būdavo dažni svečiai ir Vilniuje „Tikėjimo žodžio bažnyčioje“. Aplamai, tikėjimas paranormaliais reiškiniais gali atnešti daug nuostolių.

Galima neabejoti, kad kai kuriems žmonėms ir ta neaiški meditacija padeda, kad jie pasijunta geriau. „Geriau“ gali reikšti jaustis ramesniam, būti mažiau įsitempusiam, atidesniam ir nuolaidesniam kitiems žmonėms, daugiau džiaugtis gyvenimu. Šia prasme žmonėms padeda scientologija, katalikybė, mormonizmas, judaizmas, islamas, hinduizmas, Tibeto budizmas, Krišnos mokymas, susivienijimo bažnyčia ir kiti kultai. Daugelis tyrimų patvirtino koreliaciją tarp tikėjimo ir sveikatos, kad malda padeda nusiraminti ir kitaip veikia.

Religijos ir kultai paprastai atkakliai tvirtina savo unikalumą ir pranašumą prieš visus konkurentus. Jie siūlo ne tik kelią į pažinimą ir laimę, bet ir vienintelį kelią. Sektos teikia viltį, kad ištikimi sekėjai gali pasiekti ypatingas būties būsenas, vadinamas išsigelbėjimu, nušvitimu, aiškumu ir kt. Sekėjai dažniausiai raginami įkalbinėti kitus atsiversti.

Religijos ir kultai atkakliai tvirtina, kad jų kūrėjas turi ypatingų galių prieš kitus mirtinguosius. Tik jų pranašas, išgelbėtojas ar guru yra neklystantis, pasirinktas ir apšviestas Dievo, pusiau dievas arba dievas. Tokie buvo Mozė, Jėzus, Buda, Mohametas, Jozefas Smitas, Reverendas Mūnas, Dalai Lama, Maharishi Yogi ir kiti. Ištikimybė kultui reikalauja praktikuoti ritualus, tokius kaip meditaciją, jogą, maldą, giedojimą Dievui giesmių, bažnyčios lankymą.

Kai kurios sektos apjungia pasekėjus slaptomis žiniomis. Amerikoje teko girdėti apie sektą Dieviškosios šviesos misija, kuri mokė savo tikinčiuosius meditacijos technikos, kurios negalima atskleisti ne sektos nariams. Kiekvienam medituotojui duodama tam tikras slaptas žodžių rinkinys, kurį reikia kartoti medituojant.

Mes vertiname tai, už ką mokame, todėl natūralu, kad religijos ir sektos prašo tikinčiuosius aukoti arba skirti savo pajamų dešimtinę, o kai kurios sektos, kaip, pavyzdžiui, scientologijos ir transcendentinės meditacijos, ima didelį mokestį už dvasinį mokymą. Transcendentinės meditacijos pagrindų mokymas kainuoja 1000 JAV dolerių, o pažangesnis kursas kainuoja daug daugiau. Minėtasis Linčas 2002 metais užmokėjo 1 milijoną JAV dolerių už tokį „Apšvietos kursą“, kurį dėstė Maharishi Yogi. Zigmundas Froidas tvirtino, kad mokestis yra svarbiausia psichoanalizės sudėtinė dalis. Yra pastebėta, kad visos psichoterapijos pasiekia maždaug vienodą efektą, kuris buvo pramintas „Dodo efektu.“ Pavadinimas yra kilęs iš knygos „Alisa veidrodžio karalystėje“ scenos, kurioje paukštis dodo, stebėdamas Alisos ir kitų lenktynes, sušuko: “Visi laimėjo ir visi turi gauti prizus!“ Dodo efektas patvirtina hipotezę, kad visos psichoterapijos panaudoja placebo efektą ir vienodai veikia. Galima manyti, kad dodo efektas tinka visoms sektoms ir religijoms, kaip ir visoms psichoterapijoms.

Tai kas gi atsitinka, kai mes atliekame religines ar kulto apeigas — meldžiamės, dainuojame bažnyčios chore, garbiname Dievą (adoruojame) ar kitaip medituojame? Žurnalistė Klėr Hofman (Claire Hoffman) laikraštyje Times rašė, kad ji išmoko transcendentinės meditacijos vaikystėje ir iki šiol medituoja du kart per dieną, kad “nugalėtų nerimą ir nuovargį, ar atitolintų retkarčiais apimančią neviltį.” Bet ji nepritaria Linčo tvirtinimui, kad jei mes visi praktikuosime transcendentinę meditaciją, ji „pakeis viską visiems.“ Placebo poveikis Hofman gal būt būtų didesnis, jeigu ji daugiau tikėtų transcendentine meditacija. Todėl lankykite bažnyčią, melskitės, nes kuo jūs daugiau tikite religijos ar vaistų nepaprasta galia, tuo daugiau iš to gaunate! Vienintelė kaina, kurią turite sumokėti, yra jūsų racionalumas.

Atgal