VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

01 25. Drąsiai „muškite" temperatūrą

Kaune paskelbus gripo epidemiją, daugybė klausimų kilo ir tiems, kuriems sekasi išvengti susirgimų gripu ar ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Juolab nemažai klausimų turi ir būsimos mamos.
Į kai kuriuos iš tų klausimų Eltos korespondentė Birutei Mačienei atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovė, docentė Meilė Minkauskienė.
- Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią sausio savaitę Kaune buvo registruota apie 30 gripo atvejų, o 4 iš susirgusių - nėščios moterys. Tačiau iki šios savaitės vidurio vien gydytis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose paguldyta daugiau nei 10 nėščiųjų, susirgusių gripu. Kiek pavogingas gripas besilaukiančiai moteriai ir kokį poveikį jis gali turėti dar negimusiam jos kūdikiui?
- Nėščiajai gripas - pavojingesnis nei kitoms jos amžiaus sveikoms moterims. Nėštumo metu esantys kvėpavimo ir širdies sistemos pokyčiai - didesnis deguonies poreikis, pasikeitusi plaučių padėtis, dažnesni širdies susitraukimai - ir silpnesnė imuninė sistema nulemia tai, jog nėščiosioms dažniau dėl gripo vystosi sunkios komplikacijos (pneumonija ir kitos ligos).
Tą patvirtina ir mūsų patirtis: iš mūsų klinikoje šiais metais gydytų nuo gripo daugiau nei 10 nėščiųjų trims teko gydytis ir intensyvios terapijos skyriuje.
Vaisiui gripo poveikis yra labiau netiesioginis, - kai, sakysim, karščiuoja ir dūsta besilaukianti mama, blogai jaučiasi ir jos vaikelis...
- Ar gali gripas nulemti apsigimimus bei kitokias patalogijas, o gal ši liga su tuo visai nesusijusi?
- Šios dienos mokslo žiniomis, gripo virusas nepasižymi tiesioginiu teratogeniniu (t.y. sukeliančiu vaisiaus vystymosi ydas) poveikiu. Bet visgi jis yra labai pavojingas. Nes mamos karščiavimas, dusulys, išplitusi antrinė infekcija gali tapti neišnešiotumo, neurologinių ligų ar net vaisiaus žūties priežastimi. Nėščiajai susirgus gripu, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas ar savaiminis persileidimas.
Ypač vaisiui pavojingas motinos karščiavimas. Dėl jo pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali atsirasti vystymosi ydų, o antroje nėštumo pusėje jis gali pažeisti vaisiaus smegenis ir tapti cerebrinio paralyžiaus ir kitų neurologinių ligų priežastimi.
Tad patarimas nėščiosioms būtų labai paprastas: nebijokite vaistų nuo temperatūros (paracetamolio). Drąsiai „muškite" temperatūrą, nes ji vaikeliui kenkia labiau nei vaistas...
- Kauno klinikose, pasak Laboratorinės medicinos klinikos vadovės dr. Astros Vitkauskienės, šįmet dėl gripo buvo atlikta 30 sudėtingų ir brangių molekulinių tyrimų vaikams bei suaugusiems. Tik trečdaliu atvejų pasitvirtino diagnozė: gripas. Ar tokie tyrimai daromi visoms stacionare gydomoms nėščioms moterims, kurioms, kaip spėjama, gali būti gripas? Gal pakanka aiškių tą ligą rodančių simptomų?
- Pakanka tik simptomų. Tyrimas ligą patvirtina per daugiau nei 3 dienas. Be to, jis yra labai brangus. Skubūs tyrimai dėl gripo nepatikimi ir pasaulyje nenaudojami. O ir gydymą reikia pradėti kuo greičiau, tad sprendimą skirti vaistus nuo viruso nulemia klinikiniai simptomai. Virusą naikinantys vaistai dažnai būtini nėščiosioms dėl sunkesnės gripo eigos. Todėl įtarus gripą negalima delsti, reikia kuo skubiau pradėti gydymą.
- Kokios dar infekcijos gali pražudyti užmegztą naują gyvybę, ko ypač turėtų saugotis būsimos mamos?
- Tokių infekcijų - labai daug, ir jų pavadinimai skamba gąsdinamai: listerijos, toksoplazmos, citomegalo virusas, sifilis, parvovirusas B19, herpes virusas, raudonukė, vėjaraupiai ir kiti. Saugotis nuo dalies jų padeda tik kruopštus elementarių higienos taisyklių laikymasis.
Įsiminti paprasta: plauti rankas, ir dar kartą plauti rankas ir plauti viską, ką dedame į burną. Visada, kai galima, patartina rinktis termiškai apdorotą maistą.
Taip galima apsisaugoti nuo listerijų, toksoplazmų, citomegalo viruso - mikrobų. Jie vaisiui - labai pavojingi ir nėštumo metu, deja, motinai nepasireiškia jokiais simptomais, deja, ir nediagnozuojami jokiais tyrimais.
Ištyrimas bei vakcina nuo raudonukės ir vėjaraupių Vakarų šalyse yra įprasti planuojant nėštumą, bet jie visiškai nepopuliarūs Lietuvoje. Mes norime būti ekologiški ir į siūlymą skiepytis reaguojame emociškai: o kodėl turėčiau? Beje, mano gydytos sunkiais vėjaraupiais nėštumo metu sirgusios nėščiosios stebėjosi: bet man niekas prieš nėštumą ir nesiūlė..?
Turime nustoti mokytis tik iš savo klaidų, ir suprasti tai, ką gerokai anksčiau už mus išsiaiškino mūsų europietiškieji kaimynai, įsitikinę, jog didžioji dalis vakcinų yra racionalus, puikiai ištirtas, saugus ir pats veiksmingiausias bei ekonomiškiausias būdas nesusirgti.
- Jeigu teigiama, kad tik skiepai gali padėti žmogui apsisaugoti nuo gripo, ir šia liga nesuserga iki 90 procentų pasiskiepijusių, o tie, kurie suserga, išvengia galimų komplikacijų, tai būtų naudinga žinoti, ar gali nuo gripo skiepytis (ir kada tai daryti joms yra geriausia) nėščios moterys?
- Nėščios moterys gali skiepytis nuo gripo visais nėštumo trimestrais. Aišku, idealus laikas - planuojant nėštumą. Vakcinavus būsimą mamą, apsauga per jos pieną pirmuosius šešis mėnesius perduodama ir kūdikiui. Tad nauda - dviguba.
Ir dar norėtųsi priminti, jog įvairūs preparatai, plačiai reklamuojami imuniteto gerinimui, stiprinimui, dažniausiai neturi jokio teigiamo poveikio imunitetui. Jų saugumas nėščiosioms gali būti ištirtas dar menkiau nei vakcinos.
- Neabejoju, jog būsimos mamos, net ir tos, kurias mačiau ligoninės koridoriaus tamsesniame kampe traukiančias dūmą, žino, jog siaučiant gripui nereikėtų vaikščioti po masinio susibūrimo vietas. Bet kaip tų vietų joms išvengti, jeigu kartkartėmis reikia tikrintis sveikatą poliklinikoje, kur, deja, per tas pačias duris įeina bei išeina ir jau sergantys, karščiuojantys žmonės? Ką patartumėt tokiais atvejais daryti?
- Sunku ką ir bepatarti. Reikia vengti bent jau tų susibūrimo vietų, kurių galima išvengti. Bet jeigu tenka lankytis tokiose vietose, svarbu prisiminti tris dalykus: užsikrėtimo riziką stipriai sumažina reguliariai plaunamos rankos (jomis galėjot paliesti duris ar baldus toje vietoje, kur lietė sergantysis). Antra: dera visada atminti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 2 metrai. Kiek sąlygos leidžia, tokios atstumo naudinga laikytis. Trečia apsaugos nuo gripo bei dar kitų ligų priemonė - kaukė. Ją drąsiai turime dėvėti, kai norime apsaugoti save ar savo gimsiantį vaikelį...
- Dėkoju už atsakymus.
 

Atgal