VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

07 27. Didesnę įtaką nutukimui turi ne sporto stoka, o netinkama mityba

Mykolas Dapkus

Naujo tyrimo rezultatai paneigė įsitikinimą, kad kovojant su nutukimu svarbesnė ne mityba, o sportas, pranešė BBC.

 Nutukimas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant perdirbtą maistą, kuriame daug cukraus ir riebalų, dideles porcijas ir sėslų gyvenimo būdą. Kai kurie ekspertai mano, kad nutukusių žmonių daugėja, nes žmonės vis mažiau juda, todėl jiems reikia mažiau kalorijų. Pasak jų, fizinio aktyvumo stoka daro didesnę įtaką nei pasikeitusi mityba. Tačiau ne visi ekspertai sutaria, kas svarbiau - sportas ar mityba.

 Mokslininkai ištyrė Hadza gentį, kurios pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra medžioklė ir rinkimas. Hadza gentis turi apie tūkstantį narių. Jie užsiima medžiokle ir miške ieško vaisių ir kitokio maisto. Gentis nenaudoja jokių šiuolaikinių įrankių. Žmonės taip gyveno dar akmens amžiuje, todėl mokslininkai nusprendė palyginti vakariečių ir Hadza genties gyvenimo būdą, kad išsiaiškintų, ar sumažėjęs fizinis aktyvumas daro įtaką nutukimui.

 JAV, Jungtinės Karalystės ir Tanzanijos mokslininkų komanda išmatavo, kiek energijos sunaudoja 30 Hadza genties vyrų ir moterų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Genties gyventojai daug fiziškai aktyvesni nei vakariečiai, bet paaiškėjo, kad jų medžiagų apykaitos greitis nė kiek nesiskiria. Daktaras Hermanas Ponceris (Herman Pontzer) iš Hanterio universiteto Niujorke sakė, kad visi tikėjosi, jog genties gyventojai per dieną sudegins daug daugiau kalorijų nei JAV ar Europos gyventojai. Tačiau atlikus tyrimą tai nepasitvirtino.

 "Tai man rodo, kad pagrindinė priežastis, kodėl vakariečiai tunka, yra ta, kad mes per daug valgome, o ne tai, kad per mažai judame", - tyrimo rezultatus komentavo H. Ponceris. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sportas padeda išlaikyti gerą sveikatą. Jis sakė, kad sportas padeda žmonėms išlikti sveikiems, bet nepadės išlikti liekniems. Norint to pasiekti reikia mažiau valgyti, teigia H. Ponceris.

Atgal