VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

03 16. Sveikatos apsauga - prioritetas tik dekoracijoje?

Juozas Elekšis

Seime daug metų tenka klausytis metinės Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Juozo Pundziaus ataskaitos. Visų partijų programose sveikatos apsauga įvardijama kaip prioritetinė sritis. Šiais metais balkonai lūžo nuo svečių. Jie atėjo išklausyti vieno svarbiausių metų pranešimo - nieko nėra svarbiau už sveikatą. Balkonuose trūko kėdžių. Seimo salėje kėdžių būtų galima ir pasiskolinti.

Iš 141 Seimo nario ataskaitos klausėsi tik 60 seimūnų. Klausėsi, galima sakyti, tik sąlyginai. Dalis linksmai šnekučiavosi, kiti kažko ieškojo kompiuteriuose, džiaugėsi matyt neseniai įsigytais, naujais jų modeliais. Įdomu, kur dar 81 Seimo narys? Gal išskubėjo į vietas praktiškai spręsti sveikatos apsaugos problemų, nes tiek išeikvota energijos, besirūpinant neprioritetinėmis sritimis. Dabar puolė į vietas spręsti žmonių sveikatos problemų.

Grįžę jie, matyt, taip šturmuos vyriausybę dėl trūkumų, kad ši pateiks svarstyti net kelis tam skirtus klausimus, o lėšų iškapstys daug kartų daugiau nei reikia amžiaus statybai - Valdovų rūmams. Gal vyriausybės nariai vardan to - kaip ir prieškary ar dabar Graikijoje - iš viso kuriam laikui atsisakys ne tik kanceliarinių išlaidų, bet ir atlyginimų? Gal ir grįžę seimūnai nepagailės savo kruvinu prakaitu uždirbtų litų? Sunku patikėti, kad salėje liko patys abejingiausi, kuriems nerūpi, kodėl nėra gydytojo atokioje vietovėje, tokios eilės poliklinikose, nesudarytos sąlygos sveikai gyvensenai įgyvendinti?

Vis dėlto po pranešimo niekam nekilo jokių klausimų, niekas nepareiškė pastabų. Net opozicija, nors pranešime pareikšta daug kritikos valdžiai, nepasinaudojo proga eilinį sykį įgelti. Kažkodėl metinė ataskaita daugeliui seimūnų atrodo labai formalus ir gana nuobodus užsiėmimas. Kiekvienais metais kartojasi tas pats - daugiau pusės Seimo narių nėra, dalis dalyvaujančiųjų aiškiai nuobodžiauja. Koks kontrastas, kai svarstomi kokie „neprioritetiniai“ klausimai: eilės prie mikrofonų, šūksniai iš vietos, šmaikštūs žodžiai. Tikėkime, kad prasidėjus rinkimų kampanijai, bent žmonės kandidatų dažniau klausinės, ne kodėl nėra gatvės apšvietimo, biurokratai neišsprendžia kažkokio klausimo, o kodėl nėra gydytojo, didelė eilės, norint pas juos patekti, patiems reikia pirkti būtinus vaistus, neretai dar gydytojui duoti vokelį, kuriuos įmonėse kaip patrakę gaudo visokie inspektoriai ir sekliai. Galiausiai, kodėl, jei dar 1994 m. nutarta sveikatos apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP, to nepadarė nė viena įvairioms partijoms atstovaujanti vyriausybė? Gal taip yra todėl, kad dar nepriklausomybės aušroje prie vyriausybės sudaryta komisija, turėjusi kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijos, per 12 metų susirinko tik du kartus? Gal todėl niekaip negalime baigti ir sveikatos reformos? Suomiai ją jau baigė ir dabar sveikatos apsauga čia vertinama geriausiai Europoje. Savo sėkmę jie aiškina tuo, kad iš sveikatos apsaugos problemų sprendimo jiems pavyko eliminuoti politikus.

Pas mus tik 23 proc. žmonių, ir tai tik dalinai, pritaria sveikatos apsaugos politikai, nors net 89 proc. savo sveikatą dar vertina labai gerai arba gerai. Ar ilgai taip bus? Estai baigia įgyvendinti prieš 10 metų patvirtintą reformą, ryžtingai persitvarkoma ir Latvijoje. Kaip svarbu įsivesti tarką, rodo tai, kad Singapūre sveikatos apsauga sutvarkyta daug geriau nei JAV, nors amerikiečiai jai atiduoda net 17 proc. BVP nuo milžiniško šalies biudžeto, o nykštukinė valstybė - kelis kartus mažesnę bendrojo produkto dalį.

Jaudina demografinė situacija. Žmonių miršta daugiau nei gimsta. Dar prieš pusšimtį mūsų buvo tris kartus daugiau nei albanų. Dabar lietuvių gerokai mažiau - Albanijos gyventojų skaičius sparčiai artėja prie keturių milijonų. Problemų dar daugybė. Vis plinta narkotikai. Jau 33,5 proc. penkiolikamečių vaikinų ir 18,4 proc. mergaičių yra išbandę narkotikus. Daugėja psichinių sutrikimų, tik kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, fizinio aktyvumo plėtojimą. Gal mūsų išrinktuosius nuramino tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija teigiamai įvertino mūsų pastangas? Deja, ataskaitoje konstatuota, kad pastaruoju metu šios organizacijos autoritetas gydytojų ir visuomenės akyse yra smukęs - į jos išvadas ir rekomendacijas mažai bekreipiama dėmesio. Prisimename ir mes, kaip ji nugąsdino pasaulį apie ateinančią siaubingą gripo epidemiją, o gydymui dar nesą vakcinos. Kiek išleista pinigų jai pagaminti ir įsigyti! Epidemijos nepastebėjo net rūpestingiausi kontrolieriai, bet iš to labai gerai uždirbo ir taip labai turtingos farmacijos kompanijos, o pasenusias vakcinas, šį kartą jau be jokio triukšmo, teko sunaikinti. Žinoma, nutylėta ir tai, kad jas naikinant, žymiai daugiau nei nuo kokio sodininko laužo ašarojo gamta.

Partijos kartais vieningai sutaria, net priima Seime nutarimus be balsavimo. Neteko girdėti, kad būtų sutarta ar labai entuziastingai ginčytasi sveikatos apsaugos klausimais. Žinoma, jei neimti domėn ginčų, kas bus sveikatos apsaugos ministru. Nenorom lenda galvon mintis: sveikatos apsaugos prioritetas programose - tik graži dekoracija.

Atgal