n/saldum – Cukrus yra plačiai naudojamas maisto pramonėje

<pav>Dėl potraukio saldumynams kenčia kepenys

<text>Beveik nėra maisto produkto, kurio sudėtyje nebūtų cukraus. Nuo cukraus kenčia kepenys, nes jos suriebėja dėl pernelyg didelio angliavandenių kiekio.

Fruktozės perteklius taip pat didina šlapimo rūgšties kiekį organizme, o tai lemia padidėjusį kraujospūdį.

Daug cukraus yra padažuose, majoneze, liesame jogurte, dešrose ir mėsos gaminiuose, marinuotose daržovėse, net saldžiarūgštėje silkėje.

Cukrus yra plačiai naudojamas maisto pramonėje, nes tai geras konservantas ir skonio stipriklis.

1 arbatiniame šaukštelyje cukraus (4 gramai) yra apytiksliai 14 kcal. Rekomenduojama ne daugiau 25 gramų cukraus per dieną (6 arbatiniai šaukšteliai).

Reikėtų stengtis kuo mažiau vartoti gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sulčių gėrimų, sulčių nektarų, saldžių jogurtų, saldainių, pyragų, tortų, ir t. t. Netgi vienas bokalas alaus gali turėti 5 arbatinius šaukštelius cukraus.

Daug nematomo cukraus turi taip pat vynuogės, bananai, kriaušės, net obuoliai.

Reikėtų atidžiai išanalizuoti mitybos racioną, tik taip įmanoma pasakyti cukrui: „Stop.“

n/riebalai

<pav>Riebalai yra skirtingi. Kokių mums reikia?

<text>Riebalai - viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini. Tačiau ne vienodais kiekiais.

Sočiųjų riebalų daugiausia yra lašiniuose, raudonoje mėsoje (kiaulienoje, jautienoje, avienoje), dešrose, subproduktuose, riebiuose pieno produktuose, svieste, margarine, sūryje, grietinėje. Taip pat jie sintetinami ir pačiame žmogaus organizme. Šie riebalai pavojingi dėl to, kad limpa prie kraujagyslių sienelių, sukelia jų uždegimą, o dėl susiaurėjusių kraujagyslių didėja kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat didina 2-jo tipo cukrinio diabeto riziką.

Transriebalai panašūs į sočiuosius riebalus. Jų yra margarinuose, konditeriniuose riebaluose, glaistuose, jų gausu kepiniuose, sausainiuose, saldainiuose, pyraguose, bulvių traškučiuose, konservuotose sriubose, šaldytose picose, spurgose. Jie kartais vadinami „riebalais žudikais“. 

Nesotieji riebalai yra visai kitokie - tai skysti riebalai, aliejai.

Mononesočiosios riebalų rūgštys - dar viena riebalų rūšis. Gaminant maistą tinka naudoti beveik visur. Jų daug yra alyvuogių, rapsų ir kanapių aliejuose. Jos mažina blogojo (MLT) cholesterolio kiekį kraujyje, mažina kraujo kūnelių ir kraujagyslių lipnumą, mažina trombų pavojų, slopina uždegiminius ir alerginius procesus kraujagyslėse, sąnariuose ir kitur, taip pat mažina cukrinio diabeto riziką.

n/saldum – Cukrus yra plačiai naudojamas maisto pramonėje

<pav>Dėl potraukio saldumynams kenčia kepenys

<text>Beveik nėra maisto produkto, kurio sudėtyje nebūtų cukraus. Nuo cukraus kenčia kepenys, nes jos suriebėja dėl pernelyg didelio angliavandenių kiekio.

Fruktozės perteklius taip pat didina šlapimo rūgšties kiekį organizme, o tai lemia padidėjusį kraujospūdį.

Daug cukraus yra padažuose, majoneze, liesame jogurte, dešrose ir mėsos gaminiuose, marinuotose daržovėse, net saldžiarūgštėje silkėje.

Cukrus yra plačiai naudojamas maisto pramonėje, nes tai geras konservantas ir skonio stipriklis.

1 arbatiniame šaukštelyje cukraus (4 gramai) yra apytiksliai 14 kcal. Rekomenduojama ne daugiau 25 gramų cukraus per dieną (6 arbatiniai šaukšteliai).

Reikėtų stengtis kuo mažiau vartoti gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sulčių gėrimų, sulčių nektarų, saldžių jogurtų, saldainių, pyragų, tortų, ir t. t. Netgi vienas bokalas alaus gali turėti 5 arbatinius šaukštelius cukraus.

Daug nematomo cukraus turi taip pat vynuogės, bananai, kriaušės, net obuoliai.

Reikėtų atidžiai išanalizuoti mitybos racioną, tik taip įmanoma pasakyti cukrui: „Stop.“

n/riebalai

<pav>Riebalai yra skirtingi. Kokių mums reikia?

<text>Riebalai - viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini. Tačiau ne vienodais kiekiais.

Sočiųjų riebalų daugiausia yra lašiniuose, raudonoje mėsoje (kiaulienoje, jautienoje, avienoje), dešrose, subproduktuose, riebiuose pieno produktuose, svieste, margarine, sūryje, grietinėje. Taip pat jie sintetinami ir pačiame žmogaus organizme. Šie riebalai pavojingi dėl to, kad limpa prie kraujagyslių sienelių, sukelia jų uždegimą, o dėl susiaurėjusių kraujagyslių didėja kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat didina 2-jo tipo cukrinio diabeto riziką.

Transriebalai panašūs į sočiuosius riebalus. Jų yra margarinuose, konditeriniuose riebaluose, glaistuose, jų gausu kepiniuose, sausainiuose, saldainiuose, pyraguose, bulvių traškučiuose, konservuotose sriubose, šaldytose picose, spurgose. Jie kartais vadinami „riebalais žudikais“. 

Nesotieji riebalai yra visai kitokie - tai skysti riebalai, aliejai.

Mononesočiosios riebalų rūgštys - dar viena riebalų rūšis. Gaminant maistą tinka naudoti beveik visur. Jų daug yra alyvuogių, rapsų ir kanapių aliejuose. Jos mažina blogojo (MLT) cholesterolio kiekį kraujyje, mažina kraujo kūnelių ir kraujagyslių lipnumą, mažina trombų pavojų, slopina uždegiminius ir alerginius procesus kraujagyslėse, sąnariuose ir kitur, taip pat mažina cukrinio diabeto riziką.