VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

07.27. Pusė lietuvių dėl vėžio tiriasi, kiti laukia paskutinės minutės, rodo apklausa

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra dalyvavę vėžio profilaktinės patikros programose, rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atlikta apklausa. Visgi didžiąją dalį iki šiol nesitikrinusiųjų tai padaryti paskatintų tik pablogėjusi sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, jog atidėliojimo kaina – milžiniška: vėžio diagnozę kasdien išgirsta apie 50 lietuvių ir ji yra vienos iš penkių mirčių Lietuvoje priežastis. Todėl specialistai ragina nedelsti – laiku atlikta diagnostika atveria onkologinių susirgimų kontrolės bei gydymo perspektyvas.

Svarbu ne pasekmės, o prevencija

Draudimo bendrovės ERGO atliktas tyrimas atskleidžia, kad nemokamose vėžio profilaktinės patikros programose yra dalyvavę 51 proc. Lietuvos gyventojų.  Apklausos duomenimis, dėl onkologinių susirgimų besitikrinančių moterų yra beveik dvigubai daugiau nei vyrų, o dažniausiai šios ligos prevencija rūpinasi 55–64 metų amžiaus šalies gyventojai.

„6 iš 10 patikros programose dalyvavusius lietuvius pasitikrinti paskatino paprasčiausias rūpestis sveikata – šiuos tyrimus jie atlieka profilaktiškai, o daugiausiai tyrimų atliekama dėl gimdos kaklelio vėžio. Tačiau tik pablogėjusi sveikata paskatintų dėl onkologinių ligų pasitikrinti didžiąją dalį tų, kurie iki šiol to nedarė. Tokios tendencijos neramina: atsižvelgiant į susirgimų vėžiu statistiką, rūpintis privalu ne pasekmėmis, o prevencija“, – teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo projektų vadovė Laimutė Lietuvaitienė.

Atlikto tyrimo rezultatų duomenimis, iki šiol patikros programose nedalyvavusius tai paskatintų padaryti žinojimas, jog liga išgydoma (67 proc.), onkologinės ligos patirtis artimoje aplinkoje (63 proc.). Net 8 iš 10 teigia, kad tirtųsi turėdami daugiau informacijos apie programas, tiek pat – sulaukę šeimos gydytojo rekomendacijų.

„Regis, visuomenėje vyrauja baimė ir atlikti vėžio tyrimą, ir sužinoti tyrimo atsakymą. Tačiau būtent ankstyva diagnozė suteikia didesnę tikimybę pasveikti. Apie prevencines programas būtina kalbėti – tik taip išsiugdysime įprotį tikrintis ir rūpintis savimi“, – komentuoja L. Lietuvaitienė.

Draudiko atstovei antrinanti Nacionalinio vėžio instituto (NVI) prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė pabrėžia – tik ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika leis užtikrinti veiksmingą gydymą.

„Kuo anksčiau nustatome vėžines ligas, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis. Todėl nuolatos vykdome nemokamas prevencines programas, atsižvelgiame į patikros intervalus, tikriname šalies gyventojus, kurie yra rizikos grupėse. Šios profilaktikos nereikėtų baimintis: jei nustatome kokius nors pokyčius, tai dar nereiškia galutinės vėžio diagnozės. Apie tai kalbame ir aiškiname prevencinių programų dalyviams“, – tikina dr. R. Briedienė.

Ligai užklupus, galima atsitiesti

Ankstyvos onkologinių susirgimų diagnostikos nauda – akivaizdi. Pasak dr. R. Briedienės, laiku nustačius ligą, išgyvenamumas nuosekliai gerėja, o kai kurių lokalizacijų navikų gydymas yra išties efektyvus.

„Pavyzdžiui, anksti diagnozavus prostatos vėžį, 5 metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia 100 proc. Tačiau viena iš gerai veikiančios prevencinės programos sąlygų yra ta, jog, nustačius šias ligas, būtų prieinamas ir efektyvus gydymas. Galime pasidžiaugti – Lietuvoje vadovaujamės tarptautiniais onkologinių ligų diagnostikos bei gydymo standartais, todėl pacientams tikrai prieinamos visos šiuolaikinės ir patikimos kovos su vėžiu priemonės“, – sako NVI ekspertė.

Kita vertus, nors ankstyva diagnozė gali užkirsti kelią ligos vystymuisi, netikėtą susidūrimą su onkologiniu susirgimu lydi finansiniai išbandymai. L. Lietuvaitienė pastebi, jog sergantysis netenka pajamų iš darbo, šeimai kyla kiti finansiniai iššūkiai: „Atsižvelgdami į sergamumo onkologinėmis ligomis rodiklius, klientams netgi siūlome atskirą draudimo nuo vėžio paslaugą, suteikiančią lėšų gydymui ir kitoms išlaidoms. Vėžio gydymas užtrunka ir atneša nemažą finansinę naštą visai šeimai“, – pažymi L. Lietuvaitienė.

Kviečia tikrintis nemokamai

Onkologinių ligų prevencijos apklausa taip pat atskleidžia, jog trečdalis šalies gyventojų vėžinių susirgimų tyrimų neatliko, nes nežinojo, kur kreiptis. Todėl ekspertai vieningi – nuolatos priminti apie nemokamas patikros programas būtina: jos leidžia laiku diagnozuoti ligą ir suteikia geresnes galimybes išgyti.

Lietuvoje vykdomos keturios patikros programos, skirtos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos bei prostatos vėžio profilaktikai:

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje kartą kas 3 metus profilaktiškai pasitikrinti kviečiamos 25–60 metų amžiaus moterys.

Krūties vėžio profilaktikos programa siūlo galimybę kartą kas du metus 50–69 metų amžiaus moterims atlikti mamografinį tyrimą.

Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–74 metų amžiaus vyrai ir moterys kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą.

50–69 metų amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis – nuo 45 metų) kartą kas 2 metus turėtų atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą.

 

 

Atgal